Biography

The name is Skirmante. Aš myliu save,taip,save,nes niekas daugiau tavęs taip nemylės kaip tu pati.Esi iš Lietuvos,o gyvenu viename iš penkių didžiausių miestų.nemėgstu jo,bet tai nesvarbu.Augu su užsispirimu ir nekantraudama kopių link savo tikslų siekimo.Kiekvieną kartą kai nenusiseka,aš atsisuku ir nusišypsau,kad mano priešai man pavydėtų jėgų ir troškimo.

bold underlined strikethrough italic

Mediabox

"If we live our life in fear,
I'll wait a thousand years
Just to see you smile again "

Sweetdesires

Did I hear someone said "cheese" or "chocolate"?

Baigti gerai 12 klasę
Gauti darbą
Kinas:Pažiūrėti Greiti ir įsiute 5 bei teletabius ;D
Sudalyvauti klasės vakarėlyje
PaskaitytiDaug daug knygų iš mokyklos ir nemokyklos sąrašo.
Nuvykti į Kauną
Gauti daug gerų pažymių
būti linksmai
Įsimylėti

Tagboard

cbox recommended.
preferred maximum width to be 200px.

Linksboard

Meet the people I love♥

Meda Aistė
Nissi justina
Yanni Miglė
Grėta
friend friend friend friend

Pastentries

Are you sure you want to turn back the time and read about my past?

♥ vasario 2010
♥ kovo 2010
♥ balandžio 2010
♥ gegužės 2010
♥ birželio 2010
♥ liepos 2010
♥ rugpjūčio 2010
♥ rugsėjo 2010
♥ spalio 2010
♥ lapkričio 2010
♥ gruodžio 2010
♥ sausio 2011
♥ vasario 2011
♥ kovo 2011
♥ balandžio 2011
♥ gegužės 2011
♥ birželio 2011
♥ liepos 2011
♥ rugpjūčio 2011
♥ rugsėjo 2011
♥ spalio 2011
♥ gegužės 2012

Creditorials

NEVER REMOVE THIS SECTION!

Layout Designer:
♥chocodiiction-lovesxoxo*
Others:
♥ ♥ ♥

2011 m. spalio 11 d., antradienis

Viskas.Nebėra nieko.Nebuvo.Ne,buvo.Baigta,nors ir nebuvo pradėta.Ne,buvo.
Vakar buvo tokia diena,kai nuo paskutinės susirašinėjimo minutes,nebejaučiau nieko.Pyktis išgaravo,bet neatsirado nei užuojauta,nei meilės.Ji dingo,dingo kaip cigarėtes dumas dingsta ore,kaip dingsta vaivorykštė po trumpo ir gaivaus lietaus.Viskas dingo nieko nebuvo.Neverkiau.Nepykau.Nuo pat pradžiu žinojau,kad jam tai tik žaidimas,žaidimas mano jausmais,mano svajonėmis,mano viltimis ir norais.Jis puikiai žaidė,man tai visi sakė,bet aš per daug tikėjau jo žodžiais,per kvailai ir per daug mylėjau.Žinoti,kad žmogus kuriam atidaviai visa save,dingo,dingo ir pasakė"Mes tik geriausi draugai,daugiau nieko".Po velniu,kodėl tai "draugei" nerandi trupučio laiko?Kodėl bėgi pas savo draugelius ir geri?Kodėl sakai,kad aš tokia gera,bet turbūt mane maišai su žemėmis?Man nesvarbu,aš stipri.Išgyvenau ne vieną įvyki,išgyvensiu ir šį.Nesuprantu kodėl tu buvai toks švelnus man ir žaidei.Kodėl kai ėjome mieste,tu paimiai mane už rankos,pabučiavai?nejaugi tai buvo tavo plano dalis?Tavo suknisto melo dalis,kuris tik dar labiau klimpino mane.Kartais pagalvojo,kad tu galėjai būti tas,tas kuris būtų pirmas ir paskutinis.Taip,aš ir melavau,bet ne taip kaip tu.Aš nesakiau tiesos,nes bijojau,bijojau tave prarasti,bet štai vakar galutinai tave praradau.suprantu,kad aš buvau kvaila,kad tikėjau tai ko nebuvau ir ko negalėjo būti,bet argi turiu save kaltinti,už tavo klaidas?Už tavo negebėjima apsispresti?Ar aš kaltinu tave?iš dalies taip,bet iš dalies ne.Juk pačioje pradžioje pati norėjau tik pasijuokti iš tavęs,juk tu buvau tas merginų kabintojas,visos turėjo būti tavo.Aš norėjau tavimi pasinaudoti,bet tu buvai apsukresnis.Tada kai trenkiai durimis,aš bėgau verkdama į savo kambarį,nes bijojau tuo metu prarasti tave.Kai tu pasibeldei ir įejas apkabinai,pasakei kad nepaleisi kol neužmigsiu,tikėjau tavimi,bet protas sakė vyti tave,paklausiau proto.Kai man sakei apie žmogų,kuris buvo nevertas manęs,netikėjau tavimi,sakiau,kad tu melagis.Tada kai pakvietei pas save miegoti,juk aš išėjau naktį ir leidau savo svajonėm dužti į šipulius,bet žinojau,kad man taip bus geriau,bet tu grįžai,grįžai su trenksmu ir neleidai man dar kartą pabėgti.Neleidai pamiršti jog tu esi šalia ir egzistuoji,jog esu tik tavo ir niekeno kito.Aš žinau,kad tau buvo skaudu,kai sakiau jog man yra px ant tavęs ir tavo jausmų,bet nesuprantu kodėl aš vėl grįžau pas tave.Niekaip nesuprasiu ką tu turi tokio,ko neturi kitas vaikinas.Taip tu mėlynakis blondinas į kurį pažėjus man virpa širdis kaip mažai mergaitei,bet dabar nekenčiu savęs.Ne ne tavęs,bet savęs,kad buvau naivi,mylėjau ir tikėjau.Tu visada mane ragindavai šypsotis ir neliūdėti,dėl tavęs aš nurimdavau ir tylėdavau.Dėl tavęs aš buvau tokia kokia mane matei.Aš nepasikeisiu ir dabar tik suaugsiu ir busiu tokia kokia turėjai mane matyti iš pat pradžių.Nieko aš susigyvenau ir esu laiminga,esu laiminga,nes išgyvenau pačius nuostabiausiu metus,nors jiebuvo kupini pykčio,nesusipratimu ir kivirčų,bet jie ilgai išliks mano atmintyje.Ačiū tau už viską.