
2011 m. spalio 12 d., trečiadienis
Kiekvienas žmogus savo gyvenime padaro nemažai klaidų,bet iš tų klaidų mes mokomes ir kompiame toliau savo gyvenimo mažais laipteliais.Visos klaidos prasideda vaikystėje.Net graudu kartais pasidaro,kad vienas vaikystės sprendimas,galėjo nulemti visą tavo likusi gyvenimą.Man vienas vienintelis menkas sprendimas nulėme viską,bet tas sprendimas buvo paauglystės pradžioje,vaikystėje viską už mane spresdavo tėvai,gerai,kad neleido man visko spręsti,nežinia kas dabar būtų iš manęs like.
Sprendimas lėmes mano gyvenima,pakeitė mane iš pagrindų,turbūt vienintelė vaikišką ir naivi meilė,mane pakeitė.Paprasta meilė,sunku net patikėti.Jis buvo ir yra tas apie kurį aš galvoju,nors buvau trumpam pamiršusi iki to momento kai gavau nuo jo apsireiškima ;D šiaip net nežinau kaip tai pavadinti,nes jis netiesiogiai manęs,bet per mama,klausė kaip man sekasi,kaip atrodau,ar turiu vaikiną ar ne.Nustebau kai tai man pasakė mama,nes jei tik galėčiau ta akimirką jam bučiau pasakiusi taip,bučiau nesuklydusi,bet niek oamžino ir gero nėra.Geras jausmas kai kažkam tu vis dar rupi,nors paskutinis pokalbis vyko prieš penkerius ar ketverius metus,kai žinojau jog jis manęs laukia per kalėdas,bet išvažiavau pas krikštamote,o po to gailėjausi.Aš tokia jau esu.Bijau susitikti su žmogumi,kuris man ne tik draugas,pažystamas ar patinkantis vaikinas jau visus šešerius metus,bet ir visas mano likęs gyvenimas,visa mano paauglystė.Jei būtų jis mano paauglystėje,tai jo vardą parašyčiau didelėmis raudonomis raidėmis ir įkalčiau į širdį,nes tik jis to buvo vertas.Dar iki šiol prisimenu kai man buvo vos triliką,o jam jau penkiolika.Kai jo išvaizdą keitėsi su kiekvienu mūsų susitikimu ar pasimatymu prie tėvų.Dabar viskas vykstą su manimi,keičiuosi kas metus ar du.Perkuriu save iš naujo,kaip kokia windows xp programa ir lieku mąstysenos kaip windows vista,tiesiog malonus jausmas,kai pažvelgi į praeiti ir matai kokia kvailą buvai,kai pamatai kas galėjo nutikti,bet nesisitengiai,kad nutiktu,o po to griauži save.Aš dar pamenu tą įvyki kai spiegiau ir verkiau,kai po to apkabinusi tave kukčiojau kaip mažas vaikas,bet tokia ir buvau.Tu man buvai lyg vyresnis brolis,buvai tas kuriuo galėjau pasikliauti,bet gyvenimas keičiasi,keičiasi ir pats žmogus,tai nepakeičiama.Kiekvieną saulėta vasaros diena,aš šypsausi,nes atsimenu,kad pati geriausia vasarą buvo prieš penkerius metus,kai mes susipažinome,prieš penkerius geriausius metus,kai vienintelė mintis buvo kaip mama prikalbėti eiti pas teta,kad pamatyčiau ji.naivu ir taip vaikišką,bet taip šilta prisiminti.
Aš turbut tas žmogus,kuris atsibos kitiems labai greitai,kuris bus nemėgiamas,bet paklausk pats savęs žmogau,ką tu padarei,kad aš tave mėgčiau ir gerbčiau,jog drysti mane maišyti su purvu.jei esi toks drąsus viską sakyk man į akis,o ne už jų,tada tave gerbsiu už drąsa.
♥our lips must always be sealed
07:46