<body><script type="text/javascript"> function setAttributeOnload(object, attribute, val) { if(window.addEventListener) { window.addEventListener('load', function(){ object[attribute] = val; }, false); } else { window.attachEvent('onload', function(){ object[attribute] = val; }); } } </script> <div id="navbar-iframe-container"></div> <script type="text/javascript" src="https://apis.google.com/js/platform.js"></script> <script type="text/javascript"> gapi.load("gapi.iframes:gapi.iframes.style.bubble", function() { if (gapi.iframes && gapi.iframes.getContext) { gapi.iframes.getContext().openChild({ url: 'https://www.blogger.com/navbar/6303976180309036488?origin\x3dhttp://svajons.blogspot.com', where: document.getElementById("navbar-iframe-container"), id: "navbar-iframe" }); } }); </script>
Love is our Resistance ♥
They'll keep us apart, they won't stop breaking us down

Biography

The name is Skirmante. Aš myliu save,taip,save,nes niekas daugiau tavęs taip nemylės kaip tu pati.Esi iš Lietuvos,o gyvenu viename iš penkių didžiausių miestų.nemėgstu jo,bet tai nesvarbu.Augu su užsispirimu ir nekantraudama kopių link savo tikslų siekimo.Kiekvieną kartą kai nenusiseka,aš atsisuku ir nusišypsau,kad mano priešai man pavydėtų jėgų ir troškimo.

bold underlined strikethrough italic


Mediabox

"If we live our life in fear,
I'll wait a thousand years
Just to see you smile again "


Sweetdesires

Did I hear someone said "cheese" or "chocolate"?

Baigti gerai 12 klasę
Gauti darbą
Kinas:Pažiūrėti Greiti ir įsiute 5 bei teletabius ;D
Sudalyvauti klasės vakarėlyje
PaskaitytiDaug daug knygų iš mokyklos ir nemokyklos sąrašo.
Nuvykti į Kauną
Gauti daug gerų pažymių
būti linksmai
Įsimylėti


Tagboard

cbox recommended.
preferred maximum width to be 200px.


Linksboard

Meet the people I love♥

Meda Aistė
Nissi justina
Yanni Miglė
Grėta
friend friend friend friend

Pastentries

Are you sure you want to turn back the time and read about my past?

♥ vasario 2010
♥ kovo 2010
♥ balandžio 2010
♥ gegužės 2010
♥ birželio 2010
♥ liepos 2010
♥ rugpjūčio 2010
♥ rugsėjo 2010
♥ spalio 2010
♥ lapkričio 2010
♥ gruodžio 2010
♥ sausio 2011
♥ vasario 2011
♥ kovo 2011
♥ balandžio 2011
♥ gegužės 2011
♥ birželio 2011
♥ liepos 2011
♥ rugpjūčio 2011
♥ rugsėjo 2011
♥ spalio 2011
♥ gegužės 2012


Creditorials

NEVER REMOVE THIS SECTION!

Layout Designer:
♥chocodiiction-lovesxoxo*
Others:
♥ ♥ ♥


2011 m. spalio 15 d., šeštadienis

Tram pam pam.Šiandien jaučių pirmą kartą po kažkiek laiko esu geros nuotaikytė.Pirmadienį vėl į mokyklą,mokslas,draugai,namai,vėl draugai,kiemas ir nesamoniu darymas,per visą savaitė buvau taip visko pasiilgus,kad ne tas žodis.
Norėčiau,kad dabar būtų rudenio atostogos ir jos jau etų į pabaigą,nes tada važiuočiau į Kauną,pas vieną žmogutį,įrodyti jam,kad jis nėra baisu.Nors turbut jis čia manęs išsigas ir aš jam nepotiksiu,bet nieko tokio.
Šiaip šiandien lauke buvo malonus šaltukas,nors vaikščiodama tikrai sušilau.Labai liūdna,kad Panevėžys,kuo toliau tuo labiau atrodo miręs.Nebesuprantu,kas su tuo miestu negerai,nors tiesa pasakius,jame net nenoriu gyventi,man kažkodėl nepatinka čia,net nesuprantu kodėl,bet tai nesvarbu.Rauna man šinandien stogą.
Ate pupučiai :**

♥our lips must always be sealed
09:09

2011 m. spalio 12 d., trečiadienis

Kiekvienas žmogus savo gyvenime padaro nemažai klaidų,bet iš tų klaidų mes mokomes ir kompiame toliau savo gyvenimo mažais laipteliais.Visos klaidos prasideda vaikystėje.Net graudu kartais pasidaro,kad vienas vaikystės sprendimas,galėjo nulemti visą tavo likusi gyvenimą.Man vienas vienintelis menkas sprendimas nulėme viską,bet tas sprendimas buvo paauglystės pradžioje,vaikystėje viską už mane spresdavo tėvai,gerai,kad neleido man visko spręsti,nežinia kas dabar būtų iš manęs like.
Sprendimas lėmes mano gyvenima,pakeitė mane iš pagrindų,turbūt vienintelė vaikišką ir naivi meilė,mane pakeitė.Paprasta meilė,sunku net patikėti.Jis buvo ir yra tas apie kurį aš galvoju,nors buvau trumpam pamiršusi iki to momento kai gavau nuo jo apsireiškima ;D šiaip net nežinau kaip tai pavadinti,nes jis netiesiogiai manęs,bet per mama,klausė kaip man sekasi,kaip atrodau,ar turiu vaikiną ar ne.Nustebau kai tai man pasakė mama,nes jei tik galėčiau ta akimirką jam bučiau pasakiusi taip,bučiau nesuklydusi,bet niek oamžino ir gero nėra.Geras jausmas kai kažkam tu vis dar rupi,nors paskutinis pokalbis vyko prieš penkerius ar ketverius metus,kai žinojau jog jis manęs laukia per kalėdas,bet išvažiavau pas krikštamote,o po to gailėjausi.Aš tokia jau esu.Bijau susitikti su žmogumi,kuris man ne tik draugas,pažystamas ar patinkantis vaikinas jau visus šešerius metus,bet ir visas mano likęs gyvenimas,visa mano paauglystė.Jei būtų jis mano paauglystėje,tai jo vardą parašyčiau didelėmis raudonomis raidėmis ir įkalčiau į širdį,nes tik jis to buvo vertas.Dar iki šiol prisimenu kai man buvo vos triliką,o jam jau penkiolika.Kai jo išvaizdą keitėsi su kiekvienu mūsų susitikimu ar pasimatymu prie tėvų.Dabar viskas vykstą su manimi,keičiuosi kas metus ar du.Perkuriu save iš naujo,kaip kokia windows xp programa ir lieku mąstysenos kaip windows vista,tiesiog malonus jausmas,kai pažvelgi į praeiti ir matai kokia kvailą buvai,kai pamatai kas galėjo nutikti,bet nesisitengiai,kad nutiktu,o po to griauži save.Aš dar pamenu tą įvyki kai spiegiau ir verkiau,kai po to apkabinusi tave kukčiojau kaip mažas vaikas,bet tokia ir buvau.Tu man buvai lyg vyresnis brolis,buvai tas kuriuo galėjau pasikliauti,bet gyvenimas keičiasi,keičiasi ir pats žmogus,tai nepakeičiama.Kiekvieną saulėta vasaros diena,aš šypsausi,nes atsimenu,kad pati geriausia vasarą buvo prieš penkerius metus,kai mes susipažinome,prieš penkerius geriausius metus,kai vienintelė mintis buvo kaip mama prikalbėti eiti pas teta,kad pamatyčiau ji.naivu ir taip vaikišką,bet taip šilta prisiminti.
Aš turbut tas žmogus,kuris atsibos kitiems labai greitai,kuris bus nemėgiamas,bet paklausk pats savęs žmogau,ką tu padarei,kad aš tave mėgčiau ir gerbčiau,jog drysti mane maišyti su purvu.jei esi toks drąsus viską sakyk man į akis,o ne už jų,tada tave gerbsiu už drąsa. 

♥our lips must always be sealed
07:46

2011 m. spalio 11 d., antradienis

Viskas.Nebėra nieko.Nebuvo.Ne,buvo.Baigta,nors ir nebuvo pradėta.Ne,buvo.
Vakar buvo tokia diena,kai nuo paskutinės susirašinėjimo minutes,nebejaučiau nieko.Pyktis išgaravo,bet neatsirado nei užuojauta,nei meilės.Ji dingo,dingo kaip cigarėtes dumas dingsta ore,kaip dingsta vaivorykštė po trumpo ir gaivaus lietaus.Viskas dingo nieko nebuvo.Neverkiau.Nepykau.Nuo pat pradžiu žinojau,kad jam tai tik žaidimas,žaidimas mano jausmais,mano svajonėmis,mano viltimis ir norais.Jis puikiai žaidė,man tai visi sakė,bet aš per daug tikėjau jo žodžiais,per kvailai ir per daug mylėjau.Žinoti,kad žmogus kuriam atidaviai visa save,dingo,dingo ir pasakė"Mes tik geriausi draugai,daugiau nieko".Po velniu,kodėl tai "draugei" nerandi trupučio laiko?Kodėl bėgi pas savo draugelius ir geri?Kodėl sakai,kad aš tokia gera,bet turbūt mane maišai su žemėmis?Man nesvarbu,aš stipri.Išgyvenau ne vieną įvyki,išgyvensiu ir šį.Nesuprantu kodėl tu buvai toks švelnus man ir žaidei.Kodėl kai ėjome mieste,tu paimiai mane už rankos,pabučiavai?nejaugi tai buvo tavo plano dalis?Tavo suknisto melo dalis,kuris tik dar labiau klimpino mane.Kartais pagalvojo,kad tu galėjai būti tas,tas kuris būtų pirmas ir paskutinis.Taip,aš ir melavau,bet ne taip kaip tu.Aš nesakiau tiesos,nes bijojau,bijojau tave prarasti,bet štai vakar galutinai tave praradau.suprantu,kad aš buvau kvaila,kad tikėjau tai ko nebuvau ir ko negalėjo būti,bet argi turiu save kaltinti,už tavo klaidas?Už tavo negebėjima apsispresti?Ar aš kaltinu tave?iš dalies taip,bet iš dalies ne.Juk pačioje pradžioje pati norėjau tik pasijuokti iš tavęs,juk tu buvau tas merginų kabintojas,visos turėjo būti tavo.Aš norėjau tavimi pasinaudoti,bet tu buvai apsukresnis.Tada kai trenkiai durimis,aš bėgau verkdama į savo kambarį,nes bijojau tuo metu prarasti tave.Kai tu pasibeldei ir įejas apkabinai,pasakei kad nepaleisi kol neužmigsiu,tikėjau tavimi,bet protas sakė vyti tave,paklausiau proto.Kai man sakei apie žmogų,kuris buvo nevertas manęs,netikėjau tavimi,sakiau,kad tu melagis.Tada kai pakvietei pas save miegoti,juk aš išėjau naktį ir leidau savo svajonėm dužti į šipulius,bet žinojau,kad man taip bus geriau,bet tu grįžai,grįžai su trenksmu ir neleidai man dar kartą pabėgti.Neleidai pamiršti jog tu esi šalia ir egzistuoji,jog esu tik tavo ir niekeno kito.Aš žinau,kad tau buvo skaudu,kai sakiau jog man yra px ant tavęs ir tavo jausmų,bet nesuprantu kodėl aš vėl grįžau pas tave.Niekaip nesuprasiu ką tu turi tokio,ko neturi kitas vaikinas.Taip tu mėlynakis blondinas į kurį pažėjus man virpa širdis kaip mažai mergaitei,bet dabar nekenčiu savęs.Ne ne tavęs,bet savęs,kad buvau naivi,mylėjau ir tikėjau.Tu visada mane ragindavai šypsotis ir neliūdėti,dėl tavęs aš nurimdavau ir tylėdavau.Dėl tavęs aš buvau tokia kokia mane matei.Aš nepasikeisiu ir dabar tik suaugsiu ir busiu tokia kokia turėjai mane matyti iš pat pradžių.Nieko aš susigyvenau ir esu laiminga,esu laiminga,nes išgyvenau pačius nuostabiausiu metus,nors jiebuvo kupini pykčio,nesusipratimu ir kivirčų,bet jie ilgai išliks mano atmintyje.Ačiū tau už viską.

♥our lips must always be sealed
08:41

2011 m. spalio 10 d., pirmadienis

Kiekvienas mėnuo,kiekvienas metų laikas,kiekvieni mokslo ir nauji metai,atneša kažką naujo mums visiems.Ne tik man,bet ir tau,visiems aplink esantiems.Nors žmogus yra toks,kad nekenčia vis kokio metų laiko,eina burbuliuodamas per balas ar per sniegą.Jam net neįtinka karšti orai,ar šaltos žiemos kai rytais galima pasigrožėti pasakišku baltumu.Galėčiau apie visus metų laikus kalbėti atskirai,bet tai paliksiu kitam kartui.
Kalbant apie naujus mokslo metus,tai manau šie metai yra ištvermės metai,norint likti trečiame kurse.Žinoma kai kurie baigia 12 klasę,neatmetu galimybes ir aš,pradės dirbti arba užsimanys studijuoti ir trečia kursą numes šalin,bet kol kas laikas tik egzaminui,visą kita turi būti ištrinta iki pat pavasario pabaigos.Žinoma visokios meilės seilės persekioja ir gali daryti ką nori.Sau aš įsakyti negaliu nemylėti ar neįsimylėti.Aš jau žinau netgi jau darau klaidą,atleisdama žmogui,kuriam nerupių,o gal rupiu tik to jis neparodo?Nesuprantu vaikinų,vyrų ar berniukų,jiems juk taip lengvą apsispręsti,bet vistiek renkasi tai kas yra nepasiekiama,negu tai kas gali šalia tavęs būti visada kai tau prireiks,kas nenusisuks,kai praneši ką nors ne to,kas tave mylės kad ir koks bebūtum.
Šiandien,kai nenuėjau į mokyklą,pagalvojau daug dalykų.Esu labai atlaidus žmogus,nors turėčiau bent vieną kartą rimtai supykti ir tada žinos,kad aš ne ta kuriai galima daryti bent ką ir ji su šypsena veide tave vėl priims atgal.Kartais skaudu,ne ne kartais,o visada,žiūrėti kai vaikinas,kuris tau patinka apsikabina kita ar pradeda prie tavęs sakyti,kad nori šeimos ar taip toliau,bet į tave net neatkreipia demėsio,tik sako,kad esi gera drauge.Taip,esu gera atlaidi draugė,kuri nusižengs savo principams ir parašys žmogui,kuris ją išvadino šiukšlę,kuris pasielgė kaip su eiline panele,o tu kaip kvailė lėksi paskui į nors į pasaulio kraštą,galvodama kad kada nors jis atsitokė.Ne,vaikinai kurie eina per merginas,tokiais lieka visa gyvenima,o aš visą gyvenimą nebegiosi paskui savo svajone,geriau jau viena svajone mažiau. 

♥our lips must always be sealed
05:12