
2011 m. liepos 15 d., penktadienis

Mažos mergaites maža svajone nukeliauti ten kur niekas nebuvo.Mažos mergaites,dideli lūkesčiai gyventi gerai ir turėti nuostabų vaikiną.Mažos mergaites pasaulis dar nesugriuvęs.Jis grius tuoj.Tada kai supras,kad trokštamas vaikinas gyvena tik jos sapnuose arba yra žvaigždė.Kad geras gyvenimas pelnamas sunkiu darbu ir ryžtu,kad mažos svajones jau nieko vertos.
Kadangi pati turėjau daug svajoniu,tikslų ir siekiu,suprantu,kad viskas dabar atrodo taip niekinamai pilka.Tada kai prieš 13 metų pradėjau vaikščioti,ruošiausi artėjančios mokyklos vargais ir lakstydavau kiemas,niekas net nepagalvojo,kokia aš būsų dabar.Dabar esu optimistė,nenuleidžianti rankų,spontaniška,nuoširdi,miela ir taip toliau,bet praeities dalykų nenuslėpsiu ir negaliu.Žinant,kas nutiko visai neseniai,prieš tris metus,mane aplanko liūdesys.Niekada gyvenime net nebūčiau pagalvojus,kad teks tai iškęsti,bet teko ir išgyvenau.Gyvenu dabar,šiuo laiku ir nieko nesirūpinų.darau ką noriu,bunu su kuo noriu ir nematau tame problemos.
Liko lygiai savaite iki gimtadienio,kaip jaučiuos?Ogi pagaliau supratau,kad mano vaikystė baigėsi,kad viskas kas buvo taip nepakartojamai gera,baigiasi per vieną akimirką.Visi sako,kad galėsi būti tokia pat kokia buvai,bet juk visi norės kad būtum pasitempusi,atrodytum žavingai ir natūraliai bei nepakartojamai.Norės,kad turėtum vaikiną,o jei neturėsi pradės vadinti durne ar panašei,juk šiuolaikiniai stereotipai tokie nuvalkioti,kad net vimdo mane.
Žinoma prasidės ir dvilyktos klases vargai,kurie mane spaus kaip turi būti,bet toki kelia aš pasirinkau ir man to prireiks,kad ir kas nutiktu.Vienaip ar kitaip mano gyvenimas yra tik mano ir niekas negali kištis į mano pačius reikalus,tik aš pati.
♥our lips must always be sealed
01:44