
2011 m. liepos 15 d., penktadienis

Mažos mergaites maža svajone nukeliauti ten kur niekas nebuvo.Mažos mergaites,dideli lūkesčiai gyventi gerai ir turėti nuostabų vaikiną.Mažos mergaites pasaulis dar nesugriuvęs.Jis grius tuoj.Tada kai supras,kad trokštamas vaikinas gyvena tik jos sapnuose arba yra žvaigždė.Kad geras gyvenimas pelnamas sunkiu darbu ir ryžtu,kad mažos svajones jau nieko vertos.
Kadangi pati turėjau daug svajoniu,tikslų ir siekiu,suprantu,kad viskas dabar atrodo taip niekinamai pilka.Tada kai prieš 13 metų pradėjau vaikščioti,ruošiausi artėjančios mokyklos vargais ir lakstydavau kiemas,niekas net nepagalvojo,kokia aš būsų dabar.Dabar esu optimistė,nenuleidžianti rankų,spontaniška,nuoširdi,miela ir taip toliau,bet praeities dalykų nenuslėpsiu ir negaliu.Žinant,kas nutiko visai neseniai,prieš tris metus,mane aplanko liūdesys.Niekada gyvenime net nebūčiau pagalvojus,kad teks tai iškęsti,bet teko ir išgyvenau.Gyvenu dabar,šiuo laiku ir nieko nesirūpinų.darau ką noriu,bunu su kuo noriu ir nematau tame problemos.
Liko lygiai savaite iki gimtadienio,kaip jaučiuos?Ogi pagaliau supratau,kad mano vaikystė baigėsi,kad viskas kas buvo taip nepakartojamai gera,baigiasi per vieną akimirką.Visi sako,kad galėsi būti tokia pat kokia buvai,bet juk visi norės kad būtum pasitempusi,atrodytum žavingai ir natūraliai bei nepakartojamai.Norės,kad turėtum vaikiną,o jei neturėsi pradės vadinti durne ar panašei,juk šiuolaikiniai stereotipai tokie nuvalkioti,kad net vimdo mane.
Žinoma prasidės ir dvilyktos klases vargai,kurie mane spaus kaip turi būti,bet toki kelia aš pasirinkau ir man to prireiks,kad ir kas nutiktu.Vienaip ar kitaip mano gyvenimas yra tik mano ir niekas negali kištis į mano pačius reikalus,tik aš pati.
♥our lips must always be sealed
01:44

2011 m. liepos 1 d., penktadienis

Kiekviena svajone,gali pakeisti tavo gyvenimą,jos atskleidimas,prilygsta nuodemei,nes tik tavo svajone yra skirta tau ir niekas apie ja negali žinoti,tiktai tu.
Mes esame žmones,kiekvienas pridaro klaidų ir turi teise klysti.Kiekvienas turi teise gauti dar vieną šansą,kad ištaisytu savo klaidas ir įrodytu,kad jam tai buvo reikalinga ir tu pati ar kitas žmogus buvo svarbus ir jis ar ji stengėsi.Šiais laikais,kai gyvename mes,o ne mūsų tėvai.Kai tėvai tik pradeda suprasti pasaulį ir jame esančias naujas technologijas,mes jau esame viską supratę,pakeitę kai kurių gyvenimus ir patys jau pasikeitę sava.
Turbūt mes esame keisti žmonės,kurie sugeba tam pačiam atleisti kelis kartus,nors jis dar labiau klimpsta į savo bėdas.Mes nieko nepakeisim,nes jis pats keistis nenori,jam tai nėra svarbu,nes jam svarbiausia daryti tai kas jam patinka ir nesistengti įtikti kitiems.Iš dalies tai gerai,bet kita vertus reikėtų pagalvoti ar taip mes dar labiau neskaudiname žmonių kuriems mes rūpime,kurie mumis rūpinasi ir kartais nori praleisti visą likusi gyvenima kartu,gyvenimas kartu-banalybe,bet šiais laikais tuoj viskas taps banalybe.
♥our lips must always be sealed
06:02