Biography

The name is Skirmante. Aš myliu save,taip,save,nes niekas daugiau tavęs taip nemylės kaip tu pati.Esi iš Lietuvos,o gyvenu viename iš penkių didžiausių miestų.nemėgstu jo,bet tai nesvarbu.Augu su užsispirimu ir nekantraudama kopių link savo tikslų siekimo.Kiekvieną kartą kai nenusiseka,aš atsisuku ir nusišypsau,kad mano priešai man pavydėtų jėgų ir troškimo.

bold underlined strikethrough italic

Mediabox

"If we live our life in fear,
I'll wait a thousand years
Just to see you smile again "

Sweetdesires

Did I hear someone said "cheese" or "chocolate"?

Baigti gerai 12 klasę
Gauti darbą
Kinas:Pažiūrėti Greiti ir įsiute 5 bei teletabius ;D
Sudalyvauti klasės vakarėlyje
PaskaitytiDaug daug knygų iš mokyklos ir nemokyklos sąrašo.
Nuvykti į Kauną
Gauti daug gerų pažymių
būti linksmai
Įsimylėti

Tagboard

cbox recommended.
preferred maximum width to be 200px.

Linksboard

Meet the people I love♥

Meda Aistė
Nissi justina
Yanni Miglė
Grėta
friend friend friend friend

Pastentries

Are you sure you want to turn back the time and read about my past?

♥ vasario 2010
♥ kovo 2010
♥ balandžio 2010
♥ gegužės 2010
♥ birželio 2010
♥ liepos 2010
♥ rugpjūčio 2010
♥ rugsėjo 2010
♥ spalio 2010
♥ lapkričio 2010
♥ gruodžio 2010
♥ sausio 2011
♥ vasario 2011
♥ kovo 2011
♥ balandžio 2011
♥ gegužės 2011
♥ birželio 2011
♥ liepos 2011
♥ rugpjūčio 2011
♥ rugsėjo 2011
♥ spalio 2011
♥ gegužės 2012

Creditorials

NEVER REMOVE THIS SECTION!

Layout Designer:
♥chocodiiction-lovesxoxo*
Others:
♥ ♥ ♥

2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

Mano galvoje tikrų tikriausias haosas.Nežinau ką daryti,kaip ir išvis ar verta tai daryti.Nežinau kaip galima jaustis tokiu atveju,ką galima aplamai daryti tokiu momentu.Kartais atrodo,kad mano kūnas yra plėšomas ir dalinamas į kelias dalis.Viena dalis šeimai,kita draugui ar vaikinui,o trečia visiems likusiems draugams,bet kur dalelė kuri turi likti man?Jos nebėra ji pradingsta,nes man pačiai neįdomi aš.Keistai skamba,o gal net nepaaiškinamai.
Iš tikro nežinau ką rašyti,tiesiog žodžiai,sakiniai ir pats tekstas liejasi,nereikia nieko galvoti.Visada mąstau ką rašyti,bet niekada nesigauna parašyti to ko aš noriu,visada parašau kažką kitą.
Mano gyvenimas paliginus su linksmaisiais kalneliais yra labai krintantis žemyn ir staigiai kylantis aukštyn.Atrodo vieną akimirką esu laimingą,džiaugiuosi tuo ką turiu,bet ateina minutė kai pradėdu nekęsti viso pasaulio,kai nekenčiu pati savęs.Norėčiau žinoti,kad kažkur yra žmogus,kuriam nesvarbi mano nuotaikų kaita,nesvarbu kad esu vaikišką ir mėgstu dalykus,kurių atsisako suauge žmonės.Kam jų atsisakyti?Juk pasenti visada suspėsi,o jaunystes nebesugražinsi atgal.
Net nežinau koki š čia malu,bet manau užteks,nes ir taip nesamoniu prirašiau.