
2011 m. balandžio 8 d., penktadienis

Kartais tenka suklysti,padarytį klaidų ir nekesti savęs,kad suprastum ką praradęs buvai.Reikia laiko viskam,net tai pačiai meilei.Kažkaip viskas per daug banalu buvo,o gal aš buvau per kvaila.Taip,buvau per daug kvailą ir akla,juk jam net nepatikau.Iš tikro verčiant naujos istorijos prasidėjimo lapus,vis už kampo išlenda seni prisiminimai,kurie yra malonus,bet širdies gylumoje jie mane žudo,jaučiu tai.Niekada nebučiau pagalvojus,kad būtent jis taip gali,juk buvo viskas puiku,bet kas pasikeitė?Kaltinu tik sav,nes manau,kad pati kalta ir esu.Gal tai bereikšmiai kaltinimai,bet nieko nepakeisi.Dabar reikia viską pamiršti,pamiršti kas buvo,o kas bus tai jau likimas nuspres.
Pradėdant savaites pradžia tai viskas kažkaip keistai klostosi,dvi dienas nenuėjau į mokyklą,tai šiandien ir trečiadienį.Šiandien tokiu oru mama neleido eiti,o trečiadieni blogai jaučiausi,labai blogai.Kiekvieną dieną girdėjau vis nauja klaido versija.Visu pirmą,kad jis jau kokis tris metus pana turi,pasirodo tai buvo tik reakcijos patikrinimas,bet spėkit ar mano?Aišku ne.Jis vėl nori kabinti tokia modesta,kurios vos prie savižudybės neprivedė.Tiesiog likimo ironija.Arba pasakymas,kad esu optimistė jei kažko tikėjaus,o vėliau prisiminiau kitų sakymus,kad jei lauksiu kažkas bus.Jei taip bus aš jam taip sumaišysiu visus jausmus,taip nukankinsiu ir paliksiu,kad daugiau nieko nebenorės.iš tikro nekenčiu jo,taip kaip jis man patyko.
Na,o dabar einu gerti arbatos ir ruoštis išeiti,nes vakaras mano jau suplanuotas su draugais,gal pavyks susibendrauti su tokiu vaikinu,kuris iš išvaizdos gražus ir kiek žinau panos neturi.Gal pasiseks.
Čiau ;*
♥our lips must always be sealed
00:33