
2011 m. kovo 25 d., penktadienis

Praradę ką nors brangaus, prarandame viską. Po pirmojo praradimo tampame abejingi. Imame kelti sau vis mažesnius reikalavimus, vis mažiau save ribojame ir sakome, kad tai brendimo procesas, kad šitaip tampame suaugę, nors iš tiesų tai tėra nuosmukis. Ir baigiasi jis visišku supuvimu.
Iš tikro kai prarandame žmogų,kuris mums yra brangus,mes atrodo netenkame viso savo pasaulio per vieną akimirką.netenkame visko ką taip ilgai laikėme savo rankose ir bandėme nepaleisti.Kairtais po praradimu mes pradėdame galvoti,kad per daug iškėleme ta kartele,kad reikėtų ją nuleisti,bet vos pradėjus kažką iš naujo pamatai,kad ta kartelė iškelta dar akščiau negu buvo.Mūsų reikalavimai tampa didesnį,bet apgalvoti.Jie ne akimirkos sprendimai,tai ilgo galvojimo vaisius.Kalbant apie mane tai sekais gan neblogai,visa savaite buvo tokia kankinanti,nes buvo begalo didelė nuotaikų kaita ir kažkaip visus tik suerzindavau.Linksmiausia diena ir pati geriausia,visoje savaitėje buvo vakar vakaras.Mano rūbai ir plaukai kvepia iki šiol,o kūnas jau įsigerė ta kvepalų kvapą ir kvepės mažų mažiausiai kelias dienas,nors ir prausiuos :D
Šiaip vakar iš niekur nieko gavau nauja pravarde,bet neprisimenu kokia :D sklerozė man :DD ai va dar atšvenčiau tėčio gimtadienį ir susipažinau su Mante,pamotės sunumi,iškart abu radome bendrą kalbą ir šiaip fainas toks atrodo,tik kad jaunesnis už mane.Kitais metais jis bus virėjas ir eis į ta pačią mokyklą kaip ir aš dabar :D
nepykstų ant klaido,nes pasirodo kai kas nori mus sukiršinti,teguk bando bet kol įrodymų nėra man visiškai dzin į kalbas.Šiandien šešto ryto norėjau eitį į kambarį bet tas man neleido tai reikėjo miegoti su juo.ir šiaip daug ko buvo,bet nenoriu pasakoti,gal kada kita kartą nes dabar pavargus jaučiuos eisiu miegoti.
♥our lips must always be sealed
04:51

2011 m. kovo 20 d., sekmadienis
Kol mes dar jauni.Viskas prasidėjo nuo to,kad šeštadieni,o gal pektadieni buvau išvadinta mažu vaiku ir žinot del ko?Ogi,dėl to,kad mes lakstėm po bendrabuti su kojinėmis rakoje laikėme kvepalų buteliukus ir juokemės labai daug.Tas dvi dienas jautemės be proto laisvi,prisidariau mėlynų,bet turėjau daug linksmų akimirkų.Turbūt šitie mano pažystami yra patys geriausi,juk jie moka linksmintis taip kaip dauguma nemoka ir tai vadina mažų vaikų žaidimais,bet pagalvojus,juk spėsim pabūti rimti,spėsim susikurti gyvenima,dirbti,ilsėtis,bartis,verkti ir daryti daug kitų dalykų.Niekada nevelu visai tai pasisavinti,bet vaikystė ir paauglystė juk nesugryžta.Dabar labai laukiu rytojaus,nes griš klaidas ir prasidės nesamoniu darymas,labai įdomu kaip jis reaguos į kambarioko nudažytus plaukus(pasidarbavom mes ;D) jaučiu labai nestipriai.Ar taip ar taip mes kentėsim už tai,kad kambarioka nupurškėm kvepalais,bet tegul kambariokas laikos,nes parodysiu ką jis man padarė.Sužalojo mane ;(
Iš tikro mėgstu tokias nesamones.Pralinksmina kai būna liūdna,įgauni energijos ir daug daug juokėsi.Išvis galėtumem nebūti tokie niuresni ir neskubėti eitį į suaugusiu pasaulį,nes paauglystė tai nuostabus laikas.
♥our lips must always be sealed
01:18

2011 m. kovo 15 d., antradienis

Galima sakyti atėjus pavasariui,prasidėjo vėl viskas iš naujo ir taip turbūt bus dar ilgai.Nežinau gal aš kokia apsėsta,o gal tiesiog mėgstų ta dėmesi iš vaikinų puses gauti.Nesuprantu kaip,bet sugebėjau patį didžiausia mergišiu bendrabutį suvylioti,piversti ji verkty dėl manęs,kentėti,bet pati būnu su kituo,kuris turbūt yra dar blogesnis už mane,nors ne jis tikrai blogesnis.jei mano mama sužinotu koks jis yra iškart mane išvestu iš bendrabučio,todėl nekalbu koks jis yra,tik keleta fraziu.Kuo toliau tuo labiau galvoju,kad reikia pradėti visai su kitu vaikinu draugauti,su tuo buvusiu mergišium,bet negaliu.Tiesiog tas vaikinas kuris visai kitaip elgiasi prie kitu ir yra begalo linksma,mane traukia labiau.Gal atėjo toks amžius kai man įsipareigojimas nėra svarbus,svarbu,kad jis būtų.Abu pasiduotam akimirkai silpnumo ir dėl to nesigailim,abu pešames dėl įvairių dalykų ir aš verkiu,o jis atsiprašinėja,bet tokie mūsų charakteriai.Nieko nepakeisi.
Šiaip dabar esu jau namuose ir būsiu juose iki sekmadienio,bendrabutį žadu nemiegoti,nes tas žmogus išvažiaves dėl kažko namo,o kitam išeiginės ir tai pat namo išvažiavo,taigi nebus ką veikti.Kita vertus pailsėsiu ir vėl priprasiu anksti keltis.Išeis į nauda.Tai pat šiandien gavau aprangą ir labai labai patenkinta esu,taip laukiau tos dienos kai pagaliau turėsiu aprangą,bet panaudosim jas tik kitais metais per maisto gaminimo pamokos,o šiaip ji nerealute,kada nors įkelsiu nuotrauką.
Kalbant apie sveikatą tai ji blogėja vis dažniau skaudą pilvo apačia ir dabar laukiu savaitgalį ir tikrai įsitiknsiu ar nieko man nėra,jei bus tai ta silpnumo akimirka pakeis mus abu.Kažkada sakiau kad niekada nebus taip,bet pasirodo būna ir nesijaučiu blogai,nes kiti negali manęs teisti tiktai aš pati taip galiu daryti.
♥our lips must always be sealed
08:57