
2011 m. vasario 5 d., šeštadienis

Nežinau kelinta kartą,bet vėl apima mane liūdesėlis.Kai kurie žino dėl ko.Iš tikro vėl abejoju dėl savo sprendimo būnant su vienu žmogumi ir to kaltininkas yra visai kitas žmogus.Jus net neįsivaizduojat kaip sunku būti su žmogumi,kai kitas tau intensyviai rašo,kad pasiilgo,kad nori viską pradėdi iš naujo.Kartais norisi pasiimti ginklą ir pridėti sau prie smilkinio,tada vienas spustelėjimas ir viskas baigta,bet tada kankintusi mano artimi žmonės,o to aš nenoriu.Norėčiau pabūti viena ir žvelgti ten toli kur kitų akys nepasiekia,norėčiau kristi į bedugnė ir po truputi savomis jėgomis,nieko nepadėdant,kilti į viršų,tada žinočiau ko aš noriu,kas man reikalinga ir kas padės kai man bus sunku ir kai sakysiu,kad tos pagalbos man nei kiek nereikia.Kita vertus toks žmogus jau yra ir su juo jau pažystama mėnesi.Tas mėnuo buvo neapsakomai geras,bet mano susirgimas viską sugriovė ir jis turbūt griaužiasi,kad mane susargdino,apsikrėčiau būtent nuo jo.
aplamai kartais man atrodo,kad kai kurie žmonės nebeturi savigarbos ir privatumo jausmo.Lenda į mano pačius gyliausius jausmus,o kai nieko nepasakai jie tiesiog įsižeidžia,bet žmonės mano privatus gyvenimas yra tik mano.Suprantu,kad gyvenant bendrabutyje ir miegant su vaikinu iškart pradėda eitį kalbos,kad jus ne tik miegant.Tada visi pradėda aiškinti kaip ten yra ir taip sužino valdytoja ir auklyte kuri knisa proto ne man asmeniškai,o visai kitam žmogui,mano simpatijai.Nors kitu atvėju reiktu susimąstyti.Tik atsikrausčius juk susipažinau su andriumi ir pas ji nemažai laiko būdavau,o tai matė ne vienas ir ne du žmonės,o kur dar auklytė,kuri mane po to pasikvietus sakė,koks jis iš tikro yra,bet aš niekieno neklausiau,dariau savaip.Kas iš to gavosi?Ogi tai,kad praverkiau visą savaite jei ne daugiau,susitaikiau ir visą mėnesi buvau linksma,bet tik usisradus žmogų,kuris ne išvaizda,bet savo vidumi begalo traukia,jis vėl išdygo.Išdygo tada kada mažiausiai man jo reikėjo ir vėl viskas prasidėjo,bet tada jis iš pavydo viską darė,o dabar prašo,kad ateičiau pas jį,nes jam liūdna,bet pagalvojus kai man buvo liūdna jo nebuvo šalia.
Niekada vaikinai į mane nekreipdavo dėmesio.Visada sakydavo,kad esu per liekna,kad esu tokia ir anokia,bet tada jau buvau susitaikius,kad vaikino neturėsiu,o dabar net du žmonės galim sakyt myli mane,nebent vinas labai gudriai apgaudinėja.atrodo,kad specialiai dabar visiems parūpo kaip atrodau,viesiem rūpi mano plaukų spalvą ir dėl to aš jiems patinku,bet greitu metu nuspresiu ką daryti,nors ne tik grįžus jau žinau ką daysiu,nes vieną žmogų aš myliu ir nesiruošiu palikti.
♥our lips must always be sealed
00:40