
2011 m. vasario 23 d., trečiadienis

ir vis dėl to aš turiu dėl ko džiaugtis.Žinoma nutiko daug dalykų mano galvoje,tiksliau buvo daug apmąstymų įvairiomis temomis ir džiaugiuosi,kad pagaliau turiu savyje tokio užsispyrimo,kuripo niekas neturi.Iš tikro kalbant apie simpatija tai manau,kad nieko nebus,o jei tiesiai šviesiai pasakius,gal aš nieko pati nenoriu.Kaip vakar kalbėjau su klasioku tai jis pasakė,kad simpatija dar neišsilakstes ir jei lauksiu sulauskiu jo,bet žinot kas keisčiausia,kad tas laukimas mane žudo,o tada aš galiu padaryti bent ką.Žinoma tai jau praeitis ir jei bus kas nors tegul būna greičiau,nes laikas tiksi ir viskas tuoj tuoj baigsis.
Kalbant apie kitus dalykus,tai kelias dienas iš eilės verkiau dėl andriaus klatės,bet šiandien pagalvojus tikrai kvailė buvau,kam verkt jei galima visai kitokius dalykus padaryti ir manau man tai pavyks.Jei gali jis tai galiu ir aš,tai savotiškas kerštas ir man vienodai.Iš tikro vakar vos neiškoliojau simpatijos kai paskambinpo ir liepoė parvaryti klasioką atgal į kambarį,galvojau kam aš turiu vargintis tegul ateina ir išsiveda,bet susilaikiau.
Tai pat andriaus klasiokė,trečiakursė vyrėja sekmadienį nusižudė ir šiandien buvo jos laidotuvės,jo visa klasė kiek žinau buvo ten.Ir šiaip nepažinojau tos merginos,nors ji ir gyveno bendrabutyje,bet gaila man jos ir kaip mes sprendžiam vaikinas pastumėjo ją nusižudyti,tiksliau dauguma taip mano,betaš gyvenime to nedarysiu,o jei norėčiau jau juk seniausiai manęs nebūtų čia,bučiau kažkur tarp dangaus ir pragaro :DDD na geria turu lėkti pranešiau kažkokias lievas žinias bet nieko.
♥our lips must always be sealed
06:07