Kiekvienas susikūriame taisykles su kuriomis atrodo bus lengviau gyventi,bet patys tas taisykles pradėdame laužyti.
******************************
"Gyvūnų globos namai",kiekvienam tai skirtingi dalykai.Kiekvienas norime kažkokio gyvūnėlio,bet praėjus kažkuriam laikui jis mums nebepatinka.ankščiau atrodęs mielas jis dabar gali pasirodyti negražus,pyktas ar dar koks kitoks.Kiekvienas augdama turėjo kažkokį gyvūnėlį ir turbūt bent puse iš jų atidave į šituos namus,nes kaip patys sako jau nebegalėjo susitvarkyti,nors juk puikiai žinojai kokie sunkumai laukia jį laikant.Augdama neturėjau jokio gyvūnėlio.Visus augintnius atstodavo maži pliušiniai žaisliukai,o pati pasislėpus kamputyje verkdavau,nes pavydėdavau vaikams jų gyvūų.Pavydėdavau,kad jie turi galimybe juos laikyti,nors daugumą mano draugų ar klasiokų gyveno butuose,o aš juk dideliame name,jie turėjo šunį ar katę,o aš turėjau tik pliušinius žaisliukus,teisybes nebuvo.
Maloni moteriškė įleido į patalpa kurioje buvo uždaryti visi gyvūai.Narveliai buvo tokie maži,kad net pažvelgus į tuos mažyčius katinėlius man pasidarydavo liūdna ir norėjau juos visus pasiimti.Niekada nesupratau,kodėl žmonės taip kankina gyvūnus,juos valgo.Taip,aš nesu vegetarė,bet mėsos jau senokai nevalgau,mėsos pakaitalai pas mane visada buvo,o katais atsiranda ir pati mėsa.Pačiai nešautų mintis kankintį gyvūna,aš net negalėčiau jam suduoti,nes jis man per daug mielas.
Kamputyje pačiame gale pamačiau mažą vokiečių aviganį.Jo kailiukas buvo toks purvinas ir nušiūręs.Iškart pagalvojau,kad pasiimsiu jį.Pasakiau,kad atidarytų narvelį ir jį paimiau į rankas.Jis pradėjo laižyti man veida ir šypsena iškart atsirado mano veide.
Įsėdusi į mašina,pajudėjau link parduotuves,kurioje turėjau nupirkti šuniukai maisto.Norėčiau pasiimti visus gyvūnus,bet taip negali būti,nes iškart pradėtų ant manęs staugti,kad imu gyvūnus,o pati savęs nežiūriu,nesvarbu,kad man jau per gerklę lipa visokios grožio procedūros,maistas iš gyvūnų,juk kitaip to nepavadinsi ir tie patys sakymai,kad man reikai daugiau gyvūlinės kilmės produktu.Eikit jus visi ten kur nenorėčiau jūsų matyti,nes tai mano gyvenimas ir jį kursiu taip kaip norėsiu.
Pradariau namų duris ir Amsis iškart nubėgo į virtuve.
-iš kur šitas padaras atsirado,-sušuko Matas kaip mergaite,o visi kas dar buvo virtuvėje pradėjo juoktis.
-Tai mano,-įėjusi padėjau visus Amsii skirtus daiktus ant žemes ir apsižvalgiusi pastebėjau,kad Amsis sėdi jau ant Bill keliu.Turbūt tas šuo numano kas yra geras žmogus,nes kai ta moteriškė buvo paėmusi jį tai jis pradėjo cypti ir visaip inkšti,man taip pagailo jo,kad iškart atimiau jai iš rankų šuniuką.
-Tu žinai kas bus kai pamatys tėtis,jis neleidžia gyvūnų laikyti,-atsisėdo ant kedės,nes "netyčia" buvo nukrites nuo jos.Mano broliukas nemėgsta šunų gal todėl,kad kaimynų šuo ji užsivijo dar kai jam buvo 14 metų ir turbūt nuo to laiko jis paniškai jų bijo,bet dabar to neparodė.Na tėtis yra toks žmogus,kuris aplamai nemėgsta gyvūnų,bet šįkart jis turės suprasti mane ir mano norus.
-Jei jam tai nepatiks ta pačia minute galėsiu išeit,juk mūsų mylima Santa nenorės,kad aš jį laikyčiau,-atsisėdau prie Mato.
Santa-mūsų pamotė jau dešimt metų.nemėgau ją,nes per ją mirė mama.Tėtis rezgė romaną jau prieš mamos mirti ir ji sužinojusi apie tai palūžo.Šiuo metu Santa atrodė kaip didelis muilo burbulas,nes laukiasi.Taip jai mažiausiai trisdešimt metų,o tėčiui jau virš keturiasdešimt,bet tai nekludo jiems,juk mes jau užauge.Kai buvau mažute aš ją mėgdavau ir mes puikiai sutardavome,bet jos vieintelis žodis mane įžeidė.Tada aš negalėjau patikėti,kad ji taip padarė,kad žmogus,kuriuo kažkiek pasitikėjau viską sugriovė.
-Jis toks mielas,-kaip mažas vaikas sucypė Bill.Geriau į jį įsižiūrėjus pamačiau,kad jis visdar vaikiškas žmogus.apsuptas svajonių.Kai pirmą kartą ji išvydau atrodė,kad tai tik rimtas verslo žmogus,nes klube taip žmones nesirengia,aš net nežinojau kas jis buvo iš tikrųjų bet svarbiausia nenorėjau žinoti.
-Mėgstu gyvūnus,bet vaikystėje neturėjau galimybes jų laikyti,-nejučiomis priėjau ir atsisėdau šalia jo.Mažas virpuliukas atsirado,bet nuvijau ji šalin,nes nenoriu,kad viskas vėl prasidėtų.
-Jis pamišes dėl šunų,-prabilo Tom.Jis buvo visai kitoks nei jo brolis.Kažkuo traukė,bet tai pat stumė nuo savęs.jam pažinti reikėtų daug daugiau laiko negu jo broliui,nes Bill akys jua viską išduoda,o Tom tarsi viską paslėpes viduje ir užrakines galybe užraktu,kad tik niekas nesužinotų koks jis.
Vis dėl to maniau,kad abu jie yra gan paslaptingi žmones,kurie kažką slepia,slepia tai ko nežinau,bet gal man to nederėtų žinoti,gal tai per daug rizikimga,o gal net pavojinga.
♥our lips must always be sealed
07:45
Baigti gerai 12 klasę
2010 m. gruodžio 3 d., penktadienis