Biography

The name is Skirmante. Aš myliu save,taip,save,nes niekas daugiau tavęs taip nemylės kaip tu pati.Esi iš Lietuvos,o gyvenu viename iš penkių didžiausių miestų.nemėgstu jo,bet tai nesvarbu.Augu su užsispirimu ir nekantraudama kopių link savo tikslų siekimo.Kiekvieną kartą kai nenusiseka,aš atsisuku ir nusišypsau,kad mano priešai man pavydėtų jėgų ir troškimo.

bold underlined strikethrough italic

Mediabox

"If we live our life in fear,
I'll wait a thousand years
Just to see you smile again "

Sweetdesires

Did I hear someone said "cheese" or "chocolate"?

Baigti gerai 12 klasę
Gauti darbą
Kinas:Pažiūrėti Greiti ir įsiute 5 bei teletabius ;D
Sudalyvauti klasės vakarėlyje
PaskaitytiDaug daug knygų iš mokyklos ir nemokyklos sąrašo.
Nuvykti į Kauną
Gauti daug gerų pažymių
būti linksmai
Įsimylėti

Tagboard

cbox recommended.
preferred maximum width to be 200px.

Linksboard

Meet the people I love♥

Meda Aistė
Nissi justina
Yanni Miglė
Grėta
friend friend friend friend

Pastentries

Are you sure you want to turn back the time and read about my past?

♥ vasario 2010
♥ kovo 2010
♥ balandžio 2010
♥ gegužės 2010
♥ birželio 2010
♥ liepos 2010
♥ rugpjūčio 2010
♥ rugsėjo 2010
♥ spalio 2010
♥ lapkričio 2010
♥ gruodžio 2010
♥ sausio 2011
♥ vasario 2011
♥ kovo 2011
♥ balandžio 2011
♥ gegužės 2011
♥ birželio 2011
♥ liepos 2011
♥ rugpjūčio 2011
♥ rugsėjo 2011
♥ spalio 2011
♥ gegužės 2012

Creditorials

NEVER REMOVE THIS SECTION!

Layout Designer:
♥chocodiiction-lovesxoxo*
Others:
♥ ♥ ♥

2010 m. lapkričio 21 d., sekmadienis

Sako,kad žmonės yra tokie sutverimai,kuriems nėra svarbu kiti asmenys,tik jie patys.Kartais įsitikinu,kad kai kurie būtent tokie yra.Vieną kartą manai,kad viskas pavyko ir štai ateina koks nors žmogus ir tau pasako "tu viską blogai padariai" arba "prašau parašyk ir mane,kad dirbau kartu" ir žinot kas geriausia? Aš visada padedu jiems.Tiesiog negaliu pasakyti,kad va tu man nepatinki,nieko dėl tavęs nedarysiu ar panašiai.Kiekvieną kartą tikiuosi,kad už tai gausiu bent truputėli dėmesio ar paguodžainčio žodžio.Jog atsiras žmogus,kuris niekada neprašyk kažko iš manęs,bet viską duos tiek kiek norėsiu ar dar daugiau.
Kalbant apie kai kuiruos asmenys,tai viskas klostosi blogai.Viskas prasidėda nuo vieno nereikšmingo žodžio,kuris virsta į konflikta ar dar blogiau į muštynes.Niekada nebandau būti viso to įvykių liūdininkė,bet pastaruoju metu visada taip būna,kad bent kokiam konfliktų sukuryje isiterpiu ir aš,po to klausiu savęs kodėl turėjau tuo metu būti ten jei galėjau visai ką kita daryti.
Kartais matant žmones kurie nesidrovi parodyti meiles,ima pavydas.Griaužiu save,kad nemoku ištarti žodžio jam kai praeinu pro šalį.Atrodo,kad ta akimirka viskas sustoja ir pamirštu,kad moku kalbėti.Atrodo,kad mintis nebesusidelioja į reikiamus sakinius ir lūpos jų neištaria.Visada noriu prie jo pribėgti ir apkabinti,o apkabinus nepaleisti ir pabučiuoti.Tada kai gulėjom ir šnekėjom buvo pats nuostabiausias laikas.Aplink buvo tylų ir tik girdėjosi mūsų juokas irnesamoningos mintis.Tada mokėjau viską pakreipti sava linkmę.Tada žodžiai deliojosi taip kaip norėjau ir lūpos jau nebetylėjo.Visada klausiu,kodėl kai būna žmonių aš visada tarsi užsikertu ir nieko nepasakau? ar tai baimė,kad pradės apie mus kalbėti ir viskas bus baigta?Nors jis sakė,kad jam bus nesvarbu ką apie mus kalbės,bet visada tas jauduliukas graužia širdute ir kartina gyvenima kaip juodas šokoladas,kurio gabaliuka suvalgius man pasidaro kartu gerklėje.
Nebesuskaičiuoju kiek kartu mąsčiau,kad man reikai pokyčiu,kad va ateis rytojus ir aš busiu kitas žmogus.Nesielgsiu kaip mažas vaikas,nerėkausiu ir kibsiu į mokslus,bet tai tik galvojimas.Kitavertus mokslai sekais net nesistengus,turbūt peržengiau ta pakopa kai turėjau dėti begalo daug pastangų,kad išlikčiau savimi ir kad pažymiu knygelėje būtų bent vienas dešimtukas iš mano mėgiamo dalyko.
Kiekviena karta atmerkus akis,išvystu maža angeliuka,kuris tarsi man į ausį šnabžda,kad prasidėjo geresnė diena,kad nebeteks kankintis ir sakyti jog viską blogai padarai.Kiekvieną ryta manoe pažadina daina apie kuria galėčiau kalbėti valandų valandas.Kiekvieną rytą užuodžiu pipirmedžiu arbatą susimaišiusia su citrina ir truputi cinamono.Kiekvienas kvapas tarsi atgyja ir kviečia keltis.Tai tarsi rojus,kuris dingsta vos tau uždarius namų duris ir pasiekus mokyklą.Vos tau sugryžus į norima,o gal nenorima realybe.