
2010 m. lapkričio 30 d., antradienis

Laikas atšaldo ir niekina mažą meilę, tačiau didina ir stiprina didelę, panašiai kaip vėjas kad gesina žvakę, bet įpučia gaisro liepsną.
*************************
Kiekvienas meiles savoką suprantame skirtingai,bet kartais du žmonės,tik du žmonės dideliame pasaulyje mąsto tai pat ir per atsitiktinumą gali susitikti.Tu manai,kad tas žmogus gyvena už tūkstančių milių,kad negali jos surasti tada kada norėtum,kad geidžia širdys ir kūnas.Niekas niekada tai nesujakdavo mano minčių kaip iliuzija.Jos iliuzija.Ją matydavau visur.Žodžiuose,veidrodyje,jaučiau,kad ji čia šalia ir kvepuoja į nugarą.Man atrodė,kad tuoj dar truputi ir ji mane apkabins,kad tai nebus iliuzija ir mano minčiu įsivaizdavimas.Sedėdamas vienumoje visada jausdavau ją,bet kai kas nors įsiverždavo į mano kambarį ar mintyse pasibelsdavo naujos dainos žodžiai,ji pranykdavo.Pranykdavo kaip rūkas,kaip rasa karštą vasaros diena.Ji ištirpdavo tarsi mano delne,kaip tos snaiges,kurias aną diena stebėjau pro viešbučio langą.
Grįžus į vokietują,jaučiau,kad ji čia pat manęs ir aš ja galiu pasiekti savo rankomis,tik reikai jas ištiesti.Bet tai tik buvo mano mintis iki to karto.
Kaip ir kievieną penktadenį Tomas,užsimanė eitį į klubą,bet kaip aš spiriojausi vistiek sutikau eiti,nes reikėjo bent trumpam atsipalaiduoti.Tada pastebėjau ją.Ta,kuria visada įsivaizduodavau.Galvojau,kad tai sapnas,bet galėjau ją paliesti.Ji buvo linksma,kaip supratau jos gimtadienis,nes atėjus dvilykai vis išaukė su gimimo diena,bet ji buvo nemažai išgėrusi,todėl tik juokėsi.
Apsidairiau ir pamačiau seną pažįstama.
-Bill,-priėjas atsisėdo šalia.
-Šimtas metų kaip nemačiau,vis užsiėmias savo muzika taip ir draugus pamiršti,-jis nusijuokė,bet tai buvo teisybė.Per viską mesbaigiame pamiršti žmones,kurie musms padėjo išsikapanoti,kurie nepaisant visko laikėsi su mumis ir padėjo mums įgyvendinti svajones.
-Kas ta mergina,-pažvelgiau į aišktelė.Raudonplaukė mergina šoko kiek tk galėjo.mano akimsi ji buvo tobula,bet žinoma Tomas iškart pasakytų,kad ji ne mano nosei.
-Mano sesuo,Alisa,šiandien jos gimtadienis,tai su tėčiu bandėm kažką surengti ir kaip matau gavosi,-sesuo,net negalvojau,kad ji tikrai taip arti negu maniau.
-Neseniai ją paliko vaikinas,ji ir dabar ji būna lyg nesava,manau teks dažniau ją čia atsivesti,-pasisukau ir pamačiau,kad Tomas intensyviai kabina blondine su nemaža iškirpte,o šalia jos stovi ji ir šnekasi.
-Kiek laiko ji jau vieniša?,-ją pradėjau matyti prieš dvejus mėnesius.Buvo neseniai prasidėjas turas ir kaip tik grįžinėjome namo.Užsidariau vonioje ir šluostidamas veida,veidrodyje pirmą karta pamačiau ją.Susitingau keliom akimirkom ir nežinojau kur dėtis,galvojau,kad man vėl vaidenasi kokia fane,bet kai tai pasikartodvo dažniau ir vis kitaip pradėjau matyti,kad tai tas žmogus.
Praėjo kelios valandos ir susiruošiau eitį namo.Žinojau,kad Tomas parsivilks geriausiu atvėju rytoj vakare,taigi nebėra prasmes man laukti jo.Pamačiau,kad Matas priėjas prie Alisos ir bando ją prikelti.Atėjau iki jo ir badėjau jam.Ji prasimerkė,bt po kurio laiko vėl užsimerkė.Padėjau jam nunešti ją iki mašinos ir atsisvveikine nuėjau prie savosios.
♥our lips must always be sealed
03:33