Resistance♥

2010 m. lapkričio 30 d., antradienis

Laikas atšaldo ir niekina mažą meilę, tačiau didina ir stiprina didelę, panašiai kaip vėjas kad gesina žvakę, bet įpučia gaisro liepsną.
*************************
Kiekvienas meiles savoką suprantame skirtingai,bet kartais du žmonės,tik du žmonės dideliame pasaulyje mąsto tai pat ir per atsitiktinumą gali susitikti.Tu manai,kad tas žmogus gyvena už tūkstančių milių,kad negali jos surasti tada kada norėtum,kad geidžia širdys ir kūnas.Niekas niekada tai nesujakdavo mano minčių kaip iliuzija.Jos iliuzija.Ją matydavau visur.Žodžiuose,veidrodyje,jaučiau,kad ji čia šalia ir kvepuoja į nugarą.Man atrodė,kad tuoj dar truputi ir ji mane apkabins,kad tai nebus iliuzija ir mano minčiu įsivaizdavimas.Sedėdamas vienumoje visada jausdavau ją,bet kai kas nors įsiverždavo į mano kambarį ar mintyse pasibelsdavo naujos dainos žodžiai,ji pranykdavo.Pranykdavo kaip rūkas,kaip rasa karštą vasaros diena.Ji ištirpdavo tarsi mano delne,kaip tos snaiges,kurias aną diena stebėjau pro viešbučio langą.
Grįžus į vokietują,jaučiau,kad ji čia pat manęs ir aš ja galiu pasiekti savo rankomis,tik reikai jas ištiesti.Bet tai tik buvo mano mintis iki to karto.
Kaip ir kievieną penktadenį Tomas,užsimanė eitį į klubą,bet kaip aš spiriojausi vistiek sutikau eiti,nes reikėjo bent trumpam atsipalaiduoti.Tada pastebėjau ją.Ta,kuria visada įsivaizduodavau.Galvojau,kad tai sapnas,bet galėjau ją paliesti.Ji buvo linksma,kaip supratau jos gimtadienis,nes atėjus dvilykai vis išaukė su gimimo diena,bet ji buvo nemažai išgėrusi,todėl tik juokėsi.
Apsidairiau ir pamačiau seną pažįstama.
-Bill,-priėjas atsisėdo šalia.
-Šimtas metų kaip nemačiau,vis užsiėmias savo muzika taip ir draugus pamiršti,-jis nusijuokė,bet tai buvo teisybė.Per viską mesbaigiame pamiršti žmones,kurie musms padėjo išsikapanoti,kurie nepaisant visko laikėsi su mumis ir padėjo mums įgyvendinti svajones.
-Kas ta mergina,-pažvelgiau į aišktelė.Raudonplaukė mergina šoko kiek tk galėjo.mano akimsi ji buvo tobula,bet žinoma Tomas iškart pasakytų,kad ji ne mano nosei.
-Mano sesuo,Alisa,šiandien jos gimtadienis,tai su tėčiu bandėm kažką surengti ir kaip matau gavosi,-sesuo,net negalvojau,kad ji tikrai taip arti negu maniau.
-Neseniai ją paliko vaikinas,ji ir dabar ji būna lyg nesava,manau teks dažniau ją čia atsivesti,-pasisukau ir pamačiau,kad Tomas intensyviai kabina blondine su nemaža iškirpte,o šalia jos stovi ji ir šnekasi.
-Kiek laiko ji jau vieniša?,-ją pradėjau matyti prieš dvejus mėnesius.Buvo neseniai prasidėjas turas ir kaip tik grįžinėjome namo.Užsidariau vonioje ir šluostidamas veida,veidrodyje pirmą karta pamačiau ją.Susitingau keliom akimirkom ir nežinojau kur dėtis,galvojau,kad man vėl vaidenasi kokia fane,bet kai tai pasikartodvo dažniau ir vis kitaip pradėjau matyti,kad tai tas žmogus.
Praėjo kelios valandos ir susiruošiau eitį namo.Žinojau,kad Tomas parsivilks geriausiu atvėju rytoj vakare,taigi nebėra prasmes man laukti jo.Pamačiau,kad Matas priėjas prie Alisos ir bando ją prikelti.Atėjau iki jo ir badėjau jam.Ji prasimerkė,bt po kurio laiko vėl užsimerkė.Padėjau jam nunešti ją iki mašinos ir atsisvveikine nuėjau prie savosios.

♥our lips must always be sealed

03:33

Fuck off world!!!!!!!!!!!!
Ok,per daug įsijaučiau.Šiaip dabar sirguliuoju ir sėdžiu namuose su savo kate ir dar paliko sese prižiūrėti.Išvis vakar grįžau namo,nes ant tiek prastai jaučiuosi,o dar pasakė,kad jis su savo pana katik praėjo.Taigi ir vėl apsiverkiau sedėdama.Žinot kas geriausia,kad viskas bent kiek eina gėryn,tik venas dalykas nervina,bet tai jau nesvarbu.
Vakar mama paskambino tokiam aurimui ir jis po keliu minučiu jau buvo pas mus.Visa naktį sedėjom ir šnekėjom,nors man užeidavo juoko priepoliai,o kartais pradėdavau verkti.Labai gera žinoti,kad va yra žmogus,kuriam patinku,bet dabar nieko nenoriu.Bijau.Net ir dabar rinkausi atsargiai ir galvojau,kad va man jau pasisekė viskas bus gerai,bet turbūt aš visada klystų ir pataikau ne ant to ant kurio reikia.Išvis jis net pas mane pernakvojo ir iki šiol sėdi pas mane,tik žinoma užsiminėja mano seserimi,prižiūri ją :DDD
Kartais atrodo,kad jam tai labai patinka.Nemato vargo kai reikia prižiūrėti mažą vaiką,kuris dar net nevaikšto,nors neesmė,kad jis ir pats mažas vaikas :DDD
Išvis noriu greičiau pasveikti,ne tik slogos atžvilgiu.Noriu,kad tie vaistai padėtu.Ir dar noriu,kad jis nebedingtu,žinau kad šiuo metu man jo nereikia,bet kai jis yra šalia man taip neapsakomai gera ir viskas pasimiršta.

♥our lips must always be sealed

03:19

Kiekviena mano ašarą sudužta į tūkstančius kitų ašarų,kiek tai tęsis?Tol,kol mano jausmai tau neišblės.
******************************
Kiekvieni metai parodo,kad tu vis tampi protingesniu.Išmanai daug daugiau negu ankščiau ir mani,kad pasiekiai ta tašką kuomet tau nieko nebereikia.Kada malonumas susilieja su neapykanta.
Vos atidarius mašinos duris,pasigirdo tranki muzika iš klubo.Rankas paslepiau violetinio palto kišenėse ir greitai nėriau į klubo vidu.
Niekada nemaniau,kad muzika susimaišiusi su įvairiaspalvėm švieselėm,gali būti tokia užvedanti.Nešokau taip jau nuo tol laiko,kaip išėjo jis.Nemėgau vakarėliu,nors klube praleisdavau daug laiko,bet ar gėrimas prie baro vadinamas atsipalaidavimu?Ankščiau maniau,kad tikrai taip,bet dabar abejoju dėl to.
Pribėgau prie baro kaip vijurkas.Nebuvau tokia atsipalaidavus jau seniai,o kad linksmumas nepraeitų užsiverčiau kažkieno gėrimo ir kūnų perėjo maloni šiluma.
-Tai vadinama vagyste,-pasižėjau į šalia esantį žmogų.Migdolinės akys.Tos pačios akys.
-Šiandien man viskas galima,-apsisukusi nubėgau į aikštelės vidurį.Ten kur žmonėm nereikėjo svaigintis,kad būtų beprotiškai gera.
Prisimenu.Prisimenu sapnus.Ne,nesapnus.Iliuzija.
Štai dabar aš jas atpažystų.Tai tu.
Tu,kuria kiekvieną naktį matau kai užsimerkiu.Tu,kurios kvapą jaučių taip,tarsi būtum visai šalia.
-Alisa,-purte mane.
-Trauk savo gauruotas letenas,-pasimuisčiau.Taip,aš linksminuosi tol kol mano smegenys išsijungia,o kūnas ieško vietos kur būtų patogiau.
-Pati tu gauruota,-išgirdau kikenima.
Tai tikrai nebuvo Mato,juokas.Jis pasakydavo ką nors juokingo,bet niekada taip nesijuokė.
Pramerkiau akis,kurios buvo tokios sunkios atrodė,kad kažkas jas sulipdė.Migdolinės akys.atrodė,kad trumpam sustojo širdis.Tarsi kažkas suvirpėjo viduje,bet tai buvo ne jis.
Žinot ta jausmą kai atrodo jog jau turi jį šalia savęs,bet kažkas pakiša tau koja ir viskas išnyksta?Tas jausmas toks trapus,toks svaiginantis ir baugus.
-Mes jau namie,-girdėjau,kaip brolis sušuko.Tada mano smegenys atsijungė,o akys vėl sulipo saldžiam ir ilgam miegui.

♥our lips must always be sealed

00:22

2010 m. lapkričio 28 d., sekmadienis

Alisa
Kiekvienas žingsnis link tavęs leidžia suprasti,kad tu su kiekvienų žingsniu vis tolsti.Kiekviena akimrika pažvelgta į tave,leidžia suprasti,kad kiekvieną karta nusuki akis.Kiekvienas mano šypsnis daro tave liūdnesniu,nes žinai,kad manęs tu jau nebepadarysi laimingos.
*****************************
Namai man asocijavosi su pragaru,nors kaip tik juose buvo šventa ramybė,bet kartais jis tikrai virsdavo pragarų.Tik viena vieta kurioje buvo galima rasti visą šeimyna,tai buvo virtuvė.Visi ta vietą mėgo dėl to,kad ji buvo visiškai balta.Joje nebuvo galima įžvelgti bent mėnkiausios demėlė.Ji atrodė tarsi puri snaigė,kuri namkties tyloje šoka lėta valsa.Naktimis ateidavau čia ir uždegdavau žvakę,mano žingsnius išgirsdavo brolis ir tai pat prisjungdavo,bet taip būdavo retas atvėjis.
-Ei sesut,ar girdėjau ką tau sakiau?,-mojavo šakute brolis.Jis buvo nelabai mandagus,jam buvo nusispjaut ką apie jį manis kiti.Draugų tarpe jis buvo lyderis,kaip ir gatvėje.Jo niekas nekabindavo,jis buvo šelmis,padukęs vaikis.Einant metams jis tapo rimtas vaikinas,bet grįžus namo jis tapdavo tokiu pat vaiku kaip prieš kelis metus.
-Ką sakei?,-jis nusijokė ir vos neužspringo.Man buvo linksmą į jį žiūrėti,bet puse jo pasakytų dalykų aš negirdėdavau ir ne todėl,kad mano klausa gali būti prasta,bet todėl kad aš nesiklausydavau.paskęsdavau savo mintyse ir jose nardydavau tarsi žuvis vandenyje.
-Manau reiktu tavo gimtadienį atšvesti klube,tėtis užsakė tau jį,-pažvelgiau į Matą,o po to į Andrejų.Andrejus mūsų tėtis kaip ir sakiau,niekada jo nevadindavau tėčiu,tiesiog dešimt metų buvau užpruogramuota sakyti tik jo vardą.
-Jus juokaujat?,-jie rimtai pažvelgė į mane.Kartais jie mėgsta pajuokauti ir tai mane nervina.Nemėgstu kai yra žaidžiama su manimi ir meluojama,o o to sužinai,kad čia buvo nekaltas pokštas,kurį turėjau priimti juokais.
-Ne,tikrai aš tau išnuomavau salę,tiksliau klubą,jame galės būti ir kiti asmenys,bet žinoma tu galėsi klube būti tiek kiek norėsi,jis užsakytas visai nakčiai,-prakalbo Andrėjus.
-Bet,-norėjau pasakyti,kad nenoriu nieko,bet brolis pyktai į mane pažėjo.Jis turbūt tos šventės norėjo labiau nei aš ar kas nors kitas,-ačiū,-nusišypsojau ir stipriai apkabinau Andrejų.Kartais tokie mano meilės protrukiai jį trigdydavo,bet būdavo malonu.Juk dukra apkabino savo tėtį,o tai aš darydavau labai rėtai.
-Viskas prasidės nuo šešiu,taigi sesut prašome ruoštis,nes žinant tave tau neužteks dviejų valandų,taigi duodu tau visą laiką kiek liko,-aš nusijuokiau.Jis pažinojo mane kaip nulupta,bet būtent šiandien aš nenorėjau puoštis.Norėjau būti paprasta Alisa,su šortukais ir trumparankovė maike,norėjau būti nematoma,bent jau šiandien.
Pakilusi nuo stalo užlipau į viršų ir užtrenkusi duris,nuėjau prie lango.Tik mano kambaryje buvo plati palangė ant kurios buvo primėtyta daug žalsvu pagalvėsliu ir taip pat ant jų gulėjo laiškai.Visada mėgau skaityti jo laiškus.Nors gyvenome visai šalia,jis mėgdavo man rašyti laiškus,o aš lyg maža mergaite apsidžiaugdavau gavus jį.Visada perskaitydavau po kelis kartus ir tik tada padėdavau ant stalo.O dabar kaip man pasidaro liūdna išsitraukių violetine dežute ir pasiėmų kruvelę laiškų.Skaitau ir bandau suprasti kodėl kiekviename žodyje aš ižvelgių įronijos trupinėlių,melo užuomazgų.Visada maniau,kad tie laiškai rašyti su dideliu nusiteikimu,žiupsneliu simpatijos ir dideli taure meiles,bet tai buvo tik akių dumimas.
-Alisa,galima užeiti,-praverė duris Matas.Jis visada jautė kada man buvo blogai,už tai aš jį mylėjau.
-Žinoma,sėskis šalia,-padėjau laiškus ant kitos pagalvės ir jis atsisėdo šalia.
-Sakyk ar tu jo pasiilgai?,-žinojau,kad šį klausimą jis man užduos,žinojau,kad ir šiandien jis pasirodys tame klube,nes su broliu jie yra geriausi draugai,bet niekada nenorėjau vėl jo pamatyti,nes jis turėjo tai ko labiausia norėjau.Jis turėjo tarsi nematoma aura,kurį mane taip traukė.Jo šypsena visada apukdavo man galvą,o nuostabios midolines akys leisdavo suprasti,kad jis tai pat mane myli.
-Nenoriu,kad jis būtų šiandien čia,-sumurmėjau,bet kaip visada mano brolis išgirsdavo.Jis niekada nepraleisdavo jokio garselio,kurį ištardavau.Jis tarsi skaitė mano mintis.
-Bet juk jis jau nieko tau nereiškė?,-čia aš ir suklupau.Protas norėjo sakyti,kad tikrai jis man nerūpį,bet širdys rėkė,kad man jo reikai.Tiesiog troškau vėl būti su juo.Norėjau viską atiduoti,kad jis būtų,bet aš pasiduodavau tik protui,širdys mano budavo užrakinta.
-Jis reiškia man širdyje,bet prote jis man niekas,-atsidusau ir pažvelgiau pro langą.
-Nebijok jo tikrai nebus,nes jis net negrįžo namo,-ar aš minėjau,kad jsi studijuoja dizainą?Ne?Tai dabar žinosite.Prieš mūsų draugyste jis mėgo piešti,kai susipažinome aš ji pastumėjau link dizaino ir mes planuodavome tobulą ateitį,kuri subliuško.
Kiek pasedėjas mano brolis išėjo,o aš pasekusi jo pavyzdžiu atsidariau spinta.Laikrodis ant stalo rodė jau keturias valandas vakaro,o aš tyliai ieškojau ką man apsirengti.Atsmenu kaip mano brolsi versdavo spinta ir mano kamabryje viskas girdėdavo.Jis stebėdavosi,kad negirdi jog aš atidarau spinta ar ieškau kažkokio drabužio,jam buvo įdomu kaip aš taip sugebu.
Išsitraukusi baltas kelnias ir auksine bliuskute nutipenau į vonai susitvrakyti,žinojau,jaučiau,kad šiandien kažkas nutiks,bet vedama smalsumo aš vistiek ėjau į ta klubą.

♥our lips must always be sealed

04:46

2010 m. lapkričio 27 d., šeštadienis

Vienais ar kitais atvėjais aš mėgstu rašyti.Žinau,kad kartais tai man nesigauna ir dar nebaigiu pradėtų darbų,bet dabar toks metas,kad mintis plūsta viena po kitos ir dar juk žiema.Sedėdama kažką sumasčiau,žinau kad beveik niekas to neskaito,bet vistiek man leisiu pasidalinti savo mintimis ir dar į klaidas nežiūrėkit,tiesiog nemokų taisyklingai rašyti :D

Dienos šviesoje,krenta baltos,purios snaiges,kurios paliečia tavo rausvus plaukus.Šaltukas baltus žandus nudažo raudonai,o rankos pirštus,kurie laiko telefona,nušaldo.Užsimaudamas mėlyną piršytine,ištiesi ranką ir tos snaiges krenta tau į delną,bet dabar tau rankų jos nešaldo.Eidama galvoji,kad būtų gerai parėjus rasti mylima žmogų šalia,rankose laikyti arbatos puodelį ir būtį apglėpta visiokeropa meile ir ta pačia šiluma.Atmerkus akis supranti,kad tai buvo tik įsivaizdavimas ir toliau barbeni tušinuku į savo sąsiuvinio lapą,kuriame prirrašyta neaiškios metamatikos formules.Pakelį galvą į lenta ir automatiškai viską kopijuoji į savi užrašus,kurie jau tuoj prisipildys nereikalinga informacija.
Suskamba skambutis ir vėl lyg koks robotas atsikeli ir visus daiktus sumeti į kuprine,o gal net tašę.išeini iš klases,bet tavo mintis pasileika ten pat kur katik sedėjai.Atsibundi tik tada kai dingsta aplinkiniai,tada supranti,kad niekas tau netrugdys.Tada gali verkti,juoktis,rėkti ar net melstis tam kuriuo net netiki.
Kiekvienas žingsnis tave priverčia susimastyti ar gerai darai,bet visada pagalvojusi darai taip kaip tau patogiau,niekada nepažvelgi į to žmogaus akis,kuriam galbūt esi viskas,o gal net niekas.
Nubraukusi ašaras pakyli ir išeini,nes žinai,kad tai buvo paskutinis kartas,kai iš tavęs pasišaipė.Praeina diena ar dvi ir štai tau jis skambina ra net pradeda rašyti.Tu baidaisi jo,bet jis lyg košmaras grįžta į tavo gyvenima.Sugriauna visas tavo mintis,lieki vėl viena.
-Kas nutiko?,-kiekviena kartą tavęs klausia to paties.
-Nieko,-tas pats atsakymas į pateikta klausimą ir taip kiekvieną kartą.
Visa ta iyra mūsų gyvenimas.Kas mes?Ogi robotai,niekas kitas tik jie.
************************************
Prabudau nuo trukšmo apačioje,kaip ir kiekvieną rytą.Kiekvieną kūno lopinėlį buvo sukaustęs šaltis ir tik pakėlus galvą viskas vėl aptemdavo.Manot,kad aš ligonė?Ne,aš visiškai sveika,tik kankinama tobulo jausmo pasaulyje,meilės.Klausėt kodėl?Visa tai per daug painu,per daug skausminga ir per daug malonu kalbėti.
Tyliai pravertos durys reiškė,kad tuoj man pasakys jog kambaryje vėl nežmoniškai šalta,kad darau blogai jog paliekų langus atidarytus žiemos pradžioje,bet man tai patinka.Patinka atsigulus stebėti krentančia snaiges,kurios šoka tylų valsa.Patinka girdėti žmonių juoką,kuris naktimis sklinda iš kampų.Patinka stebėti mėnulį ir jausti mane supanti šaltį.
-Kiek kartu kartosiu,kad lango negalima palikti atidaryto,juk tu susirgsi,-eilinis pasisveikinimas su manimi ir nuėjimas uždaryti lango.Niekada nieko jai nesakau ir neturėčiau sakyti,ji ne mano mama.Visada žinojau,kad ji manęs nekenčia,bet tas nekentimas buvo abipusis,nes aš rgi jos nekenčiau,tai per ja taip nutiko,kad dabar aš kankinuosi kiekvieną diena,kad nerandu ramybes ir kad mane skaudina net draugai.
Pakilusi iš lovos visada pažvelgiu į veidrodį.Raudoni susivėle plaukai,lyg būčiau jų nešukavusi kelias paras,pajuodusios akys rodė,kad vakar buvo gėriama,o antspaudas ant kairės rankos rodė klubo pavadinima,kuriame vakar vėl linksminausi ir taip kiekvieną miela kartą,kai prisimenu jį.Jį matau kiekviena savo sumatą dieną.Kiekvieną sekunde noriu pasakyti jam kaip jo nekenčiu ir kaip vis dar dievinu.Jaučiuosi kaip darželinukė,kuri pametusi dėl berniuko galvą,padarytų viską kas tik įmanoma.
Gruodžio 1d.Tai mano gimimo diena,bet tuo pačiu aš vis mirštu savyje.Kiekvienais sumautais metais nupiešiu dar viena križiuka ant savo sienos,kurių jau yra 10.Kodėl?prieš dešimtį metų mirė mano mama.Lygiai prieš dešimt metų per mano gimtadienį.Tada man buvo vos dešimt metų ir stovėdama prie jos kapo,nejutau nieko.Nejaučiu nieko ir dabar,nes dabar viskas mirę manyje.Viskas nuspalvinta juodą spalvą,kurį kartais įgauna kitų spalvų mišinio.Taip,jei teisingai supratopte,man jau dvidešimt metų ir aš vis dar gyvenu su tėčiu.Jis tarsi mano draugas,mano gynėjas,mano dar vienas brolis.Niekada jo nevadinau tėčiu,tiksliau po mamos mirties visu vadinu tik vardais ir pavardėmis.Į visus kreipiuosi tik maloniais žodžiais ir nieko daugiau.Mokykloje su nekenčiam mokytojų,bet dievinama draugų su kuriais praleidžiu nemažai laiko.Pati sau prieštarauju ir pati kurių savo taisykles kurias laužau ir koreguoju pieštuku,kurio gale yra trintukas.
Nulipusi laiptais užuodžiau obuolų pyrago kvapą ir katik išspaustų apelsinų aromatą.Niekada aš ir nevalgiau su jais,bet šįkart buvo išimtis,nes juk šiandien mano gimtadienis.
-Labas rytas,-kaip ir kievieną rytą sušuko Matas.
Matas,mano vyresnysis brolis,kuris neseniai grįžo iš užsienio,kuriame studijavo dizainą.Tuo mesbuvome panašūs.Abu mėgome piešti ir studijavom dizainą tik jis tai darė amerikoje,o aš čia berlyne.Jis buvo mano nuodėmių išklausėjų ir patarėju.Jis buvo tas kuris baigiais vakarais mane stipriai apkabindavo ir prieš miega pabučiuodavo į kaktą ištardamas.
-Saldžių sapnų,alisa.
Taip,aš alisa.Dvidešimtmetė mergina,kuriai rupi tik jos pačios nuomonę ir kuri nebelaukia princo ant balto žirgo.Aš ta kuri svajoja apie nežemiškus dalyku ir ta pati kuri dievina savo tėti ir brolį.

♥our lips must always be sealed

04:05

♥our lips must always be sealed

03:54

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

Ir žinot ką?Aš mėgstu svajoti.Nesvarbu,kad kiekvieną rytą grįžtu iš sapnų karalystės,nesvarbu kad greitai jau būsiu pilnametė.Man visiškai vienodai kaip į mane žiūri žmones,nes aš sau patinku tokia kokia esu.Ir žinot ką?Aš nebesikankinsiu,nes tai tik parodo,kad esu silpna,o aš nenoriu tokia būti.Norių būti kieta,su truputėliu arogancijos,švelnumo,meilės.Norėčiau būti raudona spalvą tavo lape,bet kol kas tas lapas tuščias,o aš kažkur toli,ten kur tu nerasi manęs.Jei nori ieškoti tiesiog užsimerk,nes aš čia šalia tavęs,bet tai pat per tūkstanti myliu tavo svajose.
Žinau,kad kartais skausmas drasko širdį,bet kamgi taip nebuvo.Kas niekada nedejavo jog į jį niekas nežiūri,kas nepasakė,jog jo nemyli ar tiesiog nesupranta.Kiekvienas ištariame žodžius kurių kartais galimes ir kurie taip aštriai sminga į krutine.Jie jau nebeišsitrauks,jų niekas nepašalins,nes tai ne stiklas,ne metaliuko gabalėlis,tai meilė.Jos negali niekas pagydyti,sutvarstyti ar išgydyti.Vienintelis vaistas nuo jos tai neapykanta,o gal ta pati meilė.
Kartais tiesiog lemta suklupti ir nekreipti į kitus dėmesio,nes tik tada supranti savo mažas klaideles,kurios gyvenime pravers.Tas klaidas uždarai savyje ir užrakini auksiniu rakčiuku,o rakteli paslepi gyliausiose širdies kampeliuose.Atrakini viską trik tada kai pasitiki žmogumi,kuris gali suprasti tave ir paguosti reikiamiausiu laiku.Žinot kiekviena minute vis pagalvoju,kodėl man taip atsitiko ir iš tikro nenumanau kodėl.Juk atrodo viską dariau teisingai,bet kartais kai kurie žmonės neturi sažinės ir jiems nusispjauti į tavo jausmus.O juk kažkada pats sakei,kad tavo jausmais yra žaidžiama,bet pats pasielgiai ne ka gražiau ir tai nėra atleistina.

Kaip man patinka sniegiukas.Jis toks baltas ir toks lipnutis.Išvis eidama į mokyklą pasirinkau gerą kelia,kur buvo dar nenuvalytas sniekas,nors jo ir mažai buvo,bet buvo gražu.O kai grįžinėjau namo snigo ir ant plaukų krito snaiges,toks dalykas man begalo patiko ir eidama pagalvojau viena dalyką.Žinot kokia mano neblėstanti meilė?Ne,nežinot :D turb9ūt vieintelis žmogus kurio nepažįstu,bet atrodo toks artimas,man patinka.Tiesiog treji su puse metu to paties žmogaus žavėjimasis yra stebuklas,bet jis man patinka.

♥our lips must always be sealed

05:43

2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis

Vis dėl to esu laiminga ir nesvarbu kas šiandien nutiko ir kad per jį turėjau eiti namo,nes bent jau diena nenoriu jo matyti.Išvis keistas jausmas viduje dabar.Atrodo va jau laisvė,tarsi prieš tai buva usuvaržyta ir negalėjau kažko daryti,tiesa pasakius taip negalėjau.
Visu pirmą negalėjau nusidažyti palukų ar jų kirptio,nes jam tai nepatiko.negalėjau gerti ar būti su tam tikrais draugais,nes jam vėl tai nepatiko,bet aš nenusileidau.Keli pykčiai ir štai žinute "o gal nori būti tik draugais?" viskas apsivertė.Atrodo va dabar tai bus.Nieko susitvarkiau su savimi ir dabar man bus į ji nusispjauti,bent jau išorėje aš nerodysiu jog jis man patinka,o viduje taip norėsiu ji apkabinti.
Va pakalbėsiu apie krikštynas kurios buvo gan geros,nors ne negalbėsiu,nes labai tingiu rašyti.Kai netingėsiu parašysiu :DDDD

♥our lips must always be sealed

07:53

2010 m. lapkričio 21 d., sekmadienis

Sako,kad žmonės yra tokie sutverimai,kuriems nėra svarbu kiti asmenys,tik jie patys.Kartais įsitikinu,kad kai kurie būtent tokie yra.Vieną kartą manai,kad viskas pavyko ir štai ateina koks nors žmogus ir tau pasako "tu viską blogai padariai" arba "prašau parašyk ir mane,kad dirbau kartu" ir žinot kas geriausia? Aš visada padedu jiems.Tiesiog negaliu pasakyti,kad va tu man nepatinki,nieko dėl tavęs nedarysiu ar panašiai.Kiekvieną kartą tikiuosi,kad už tai gausiu bent truputėli dėmesio ar paguodžainčio žodžio.Jog atsiras žmogus,kuris niekada neprašyk kažko iš manęs,bet viską duos tiek kiek norėsiu ar dar daugiau.
Kalbant apie kai kuiruos asmenys,tai viskas klostosi blogai.Viskas prasidėda nuo vieno nereikšmingo žodžio,kuris virsta į konflikta ar dar blogiau į muštynes.Niekada nebandau būti viso to įvykių liūdininkė,bet pastaruoju metu visada taip būna,kad bent kokiam konfliktų sukuryje isiterpiu ir aš,po to klausiu savęs kodėl turėjau tuo metu būti ten jei galėjau visai ką kita daryti.
Kartais matant žmones kurie nesidrovi parodyti meiles,ima pavydas.Griaužiu save,kad nemoku ištarti žodžio jam kai praeinu pro šalį.Atrodo,kad ta akimirka viskas sustoja ir pamirštu,kad moku kalbėti.Atrodo,kad mintis nebesusidelioja į reikiamus sakinius ir lūpos jų neištaria.Visada noriu prie jo pribėgti ir apkabinti,o apkabinus nepaleisti ir pabučiuoti.Tada kai gulėjom ir šnekėjom buvo pats nuostabiausias laikas.Aplink buvo tylų ir tik girdėjosi mūsų juokas irnesamoningos mintis.Tada mokėjau viską pakreipti sava linkmę.Tada žodžiai deliojosi taip kaip norėjau ir lūpos jau nebetylėjo.Visada klausiu,kodėl kai būna žmonių aš visada tarsi užsikertu ir nieko nepasakau? ar tai baimė,kad pradės apie mus kalbėti ir viskas bus baigta?Nors jis sakė,kad jam bus nesvarbu ką apie mus kalbės,bet visada tas jauduliukas graužia širdute ir kartina gyvenima kaip juodas šokoladas,kurio gabaliuka suvalgius man pasidaro kartu gerklėje.
Nebesuskaičiuoju kiek kartu mąsčiau,kad man reikai pokyčiu,kad va ateis rytojus ir aš busiu kitas žmogus.Nesielgsiu kaip mažas vaikas,nerėkausiu ir kibsiu į mokslus,bet tai tik galvojimas.Kitavertus mokslai sekais net nesistengus,turbūt peržengiau ta pakopa kai turėjau dėti begalo daug pastangų,kad išlikčiau savimi ir kad pažymiu knygelėje būtų bent vienas dešimtukas iš mano mėgiamo dalyko.
Kiekviena karta atmerkus akis,išvystu maža angeliuka,kuris tarsi man į ausį šnabžda,kad prasidėjo geresnė diena,kad nebeteks kankintis ir sakyti jog viską blogai padarai.Kiekvieną ryta manoe pažadina daina apie kuria galėčiau kalbėti valandų valandas.Kiekvieną rytą užuodžiu pipirmedžiu arbatą susimaišiusia su citrina ir truputi cinamono.Kiekvienas kvapas tarsi atgyja ir kviečia keltis.Tai tarsi rojus,kuris dingsta vos tau uždarius namų duris ir pasiekus mokyklą.Vos tau sugryžus į norima,o gal nenorima realybe.

♥our lips must always be sealed

09:07

2010 m. lapkričio 20 d., šeštadienis

Šiandien atsikėliau begalo puikios nuotaikos ir nesvarbu,kad dabar lyja ir kad po kokių kelių valandų turėsiu per tą lietų eitį į miestą.Šiandien turiu daug darbo,bet šiuo metu vėl geriu arbatą ir laukiu savo pusryčiu,kurie turėtu tuoj pasirodyti :D
Vienas iš darbų tai šiandien turėsiu nueti nupirkti 17 salotinių balionų ir papuošalą su salotiniu elimetu arba visą salotinį,kodėl?Rytoj klasiokės gimtadienis ir ji begalo dievina salotine spalvą,tai aš ir monika sugalvojom ją pasveikinti ir nupirkti kažką salotinio.Kitas darbas tai nueiti pas senelę ir bent kiek pas ją pabūti,o tada keliauti namo.Reikia išmokti daina antradienio prisistatymui,bet dabar tik mokų viena eilute,tikiuosi išmoksiu iki rytojaus,nes ryt repeticija,kaip žiauru.
Po to reikia padaryti projekta ir susakičiuoti kiek kainuos jei rūkysi,kažkoks konkursas su rūkymų ir mes nusprendėm,kad dalyvausim,manau pasiseks.
Šiaip diena kaip diena bus,vėl tyngėsiu viską daryti,bet prisiversiu ir manau išeis viską padaryti.
O čia šiaip akių paganymui :D

p.s. šita daina žiauriai nereali

♥our lips must always be sealed

23:58

♥our lips must always be sealed

05:39

Jaučiuosi žiauriai vieniša ir net nežinau ką daryti.Daug dalykų jau ištryniau ir vietoj seno plano,atsiranda naujas,pilnesnis svajoniu ir norų.Žinau,kad keleto iš to sarašo net neįvygdysiu ir tiesa pasakius nesiruošiu to daryti.Kaip tik groja Linkin Park dainos ir jaučiuosi tokia sumišus.Labai norėčiau būti ten kur nėra nei vieno žmogaus ir tiesiog galėčiau išsirėkti,niekas manęs neguostų ir neprašytų nusiraminti,niekas net nenutuoktų ką aš jaučiu.
Kiekvieną kartą atsivertus nuotraukų albuma pagalvoju kas būtų jei nebučiau gimusi ir tuo pat metu atsakau sau į šį klausimą.Juk pagalvojus net nebučiau susipažinus su keliais žmonėmis,kuriuos begalo branginu,nebučiau išgyvenusi meilės,nesidžiaugčiau,neverkčiau ir neliūdėčiau.Kita vertus nebučiau patyrusi patyčių,neverkčiau parėjusi namo,nebučiau mačiusi muštyniu ir pykčių,nebučiau jutusi paniekos ir nemeilės man.
Artėja kalėdos ir net nežinau ką per jas veiksiu,nors ne kaip ir kiekvienais metais būsių su mama,nors gali būti,kad šiais metais padarysi išimti ir išvažiuosiu ten kur nėra to durno patėvio ir kuris neaiškintu,jog mane vertėtų išsiūsti į internatą.Išvis net nenumanau kokias dovanas dovanosių draugams ir išvis ir tokiam dalykui ruošiuosi bent kiek.
ir vėl esu liūdna ir tai knisa mane pačia.Niekaip nesugebu grįžus namo pasikelti sau nuotaikos ir visa savaitgalį būnų nervų kamuolėlis,kuris bent kada gali išsiveršti.
Laukiu rytojaus arba pirmadienio kai vėl eisių į mokyklą ir būsių bendrabutį,bus tiesiog palaima.

♥our lips must always be sealed

05:01

2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

Turbūt jau kažkas pagalvojo,kad va vėl jinai rašys apie meilė ir bla bla bla,bet kitaip negaliu,nes džiaugsmas ir laimė trykšta tiesiog iš manęs.Kita vertus vis daugiau atsiranda liūdnų akimirkų,pykčių,barnių ir susitaikymų,norsd tik mėnuo praėjo.Iš tikro kiekvienas apie meilė pasakytų visai kitokius dalykus,bet turbūt niekas nepaneigtų,kad tik ji gali sukelti tokius malonius jausmus.
Taigi nepradėsiu aiškinti kaip man gera,bet tiesiog papasakosiu visos savaitės įvykius,tikiuosi neužknisiu ko nors ir perskaitysite iki galo :D
Pirmadieni buvo žiauriai durnos pamokos ir dar ėjau į anglų nors ji man nepriklausė,bet ten jie žiūrėjo kažkokį filmą tai iš neturėjimo ką veikti nuėjau tenais.grįže pradėjome daryti nesamones trečiame aukšte ir maždaug apie dvylikta nakties nuėjau pas jį.Nemiegojom iki penkiu ar po penkiu tik užmigome,bet visą ta laiką prakalbėjome ir buvo tai faina.Toks virpuliukas buvo visą laiką.Po to abu užmigome ir aš po 20-30 minučiu prabudau,o jis miegojo.Kažkur apie šešias parašė monika ir tyliai nutipenau į savo kambarį,kaip jis sakė net negirdėjo jog aš išėjau,nors nesvarbu kad garsiai trenkiau koja į lovą,nes visur buvo tamsu ir nemačiau kur kas yra :D na susitvarkėm viską ir ėjo kelti klasiokų,bet eidama pro šalį vėl užsukau pas jį ir jis jau buvo prabudes ir šaipėsi iš manęs kad kai buvau pas jį stipriai galvą trenkiau,bet čia dar nieko :D prisiminus,kad kažkokie bernai naktį eidami kolidoriumi labai garsiai atsiraugėjo :D ten tai išvis galvojau mirsiu iš juoko,biški draugiuka ta naktį primušiau,bet čia nesvarbu :D
Kitos dienos praėjo taip normaliai,o šiandien vėl buvau pas jį,bet neįlgai,nes jis jau gavo darbą ir jam reikia susitvarkyti sveikatos dokumentus kžkokius,nes pirmadienį reikia nunešti jam į darbą.Tai ir vėl neapsėjo be pašaipų,vistiek priminė,kad ta naktį galvą trenkiau :D dar jis pamatė,kad ant mano raktų užrašyta kale ;D tai nepaleido tu raktų kol neišėjau iš kambario :D ir dar tokiu juokingų dalykų papasakojo :D linksmas jis žmogutis už tai jis ma patinka :)
Ai dar papasakosiu apie vakar vakarą.Du bernai tiksliau trys pradėjo juokais muštis ir vos neapsiverkiau iš juoko,jau taip juokingą buvo.Po to atėjo monika ir toks laisvidas bei valentinas pasiėme mūsų kamabario raktą ir nuėjo pas mus ir spėkit ką jie darė? ogi kraustė mano daiktus,tiksliau apatinius :D galvojau užmušiu aš ten juos :D po to tokia merga sako neišgriaukit sienos,nes matai bernai labai norėjo pažėti į mano nuotraukas kurios užkabintos ant sienos ir kelis kartus trenkiasi į ja :D ai dar naktį nukrito TH didelis plakatas,tiksliau dvinių tai turėjau keltis ir vėl už-kabinti,nors ta naktį buvo nežmoniškai šaltą.
Na,o šiaip nieko najuo nėra.Antradieni pirmakursių krikštynos ir mokysimės daina,tiksliau aš pasimokysiu per savaitgalį.Tai va tik tiek žinių iš manęs kol kas :)

♥our lips must always be sealed

05:29

2010 m. lapkričio 13 d., šeštadienis

♥our lips must always be sealed

05:44

2010 m. lapkričio 12 d., penktadienis

Kaip ir visą laika,tokiu metu jau sėdžiu namuose ir ant stalo pastatyta kavos puodelį po truputi geriu.Viskas keista.Nesuprantu nieko.Tas jausmas toks nepažintas,nors kažkada buvo jis,bet dabar jis šimteriopai stipresnis negu medis,saldesnis negu šokolado gabaliukas ir malonesnis nei mamos prisilietimas arba pukuoto kačiuko kailiukas.
Jau trys savaites kaip mes su A jau pažystami ir jau tiek pat laiko vis stipriau jaučiu jam simpatija,bet kiti dalykai visa tai nuslopina.Pirma tai daug kas sako,kad jis mergišius ir manau,kad tai tiesa,nežinau,tiesiog viskas per daug greita ir žinant mane tai toks kaip jis nelabai į mane žiūrėtu,nors ir jis nėra super star į kuri visos spoksotų,bet jis kažką tokio turį savyje.Antras dalykas tai,kad jis jau man pamelavo,bet neskaitant mano nepadarytų dalykų tai jis tikrai nenusipelnė būti su manimi.Išvis mano galvoje tiek daug minčiu.Vakar vakare buvau pas bendrabučio auklėtoja ir ji apie jį papasakojo nemažai,bet kvietė ne dėl to.Po jos žodžiu susimasčiau,kad vertėtų bent kiek atidžiau žvelgti į viską ir žiūrėti kaip jis reaguoja į tam tikrus dalykus.
Na o baigiant visa ana tema apie meile seile,manau reiktų papsakoti apie visus įvykius bendrabutį,ypač trečiadienio bernų durniavimus :DD prisiminus vien tai verkiu iš juoko :DD
Visu pirmą nuvariau pas A pabūti ir šiaip pašnekėti ir atėjo T,o jis tai išsidirbinėjo.Iš pradžiu jie ieškojo virves,nes norėjo panom duris surišti,vėliau taip ir padarė ir tos panos negalėjo atidaryti durų.Po to tas T per patikrinima priremė spintelė prie durų ir A darydamas duris užsimetė sau ant kojos ja,bet kiek supratau nestipriai užsigavo,bet užtat skundėsi man tol kol buvau pas jį :DDDPo to bernai sugalvojo surišti klasioką su užuolaidomis ir nunešė į mergų poilsio kambarį ant stalo teniso paguldė :DDD Po to mūsų duris pradėjo beldenti ir kai atidarėm į mūsų kambarį įkrito šluota ir visi keturiese pradėjome juoktis,bet bernam buvo maža tai kai aš nuėjau miegoti jie sumanė poilsio kambaryje padaužyti butelius,pavogti gesintuva ir su užuolaidomis kažką padaryti bei sulaužyti nepataisomai duris ir kas iki dviejų lakstė tas turės viską atpirkti :DDD
beje tas pats T nesveikai linksmas ir galiu paskyti tik tiek kad visi T yra begalo linksmi.Kai mes sedėjom su A pas jį tai T pabeldėno į duris ir jas atidarė,bet buvo su maišu ant galvos ir taip kelis kartus darė,po to dar bandė užuolaidas užkabinti ant A durų,bet nieko neišėjo :DDDD ai dar valgė varškės apkepa,tai kažin ar jam rytojaus ryta ji paliko :DDD
Vakar tai išvis sumanėm mes išgerti bernas ir tris panos,bet po stiklinės man žiauriai pradėjo griaužti skrandi todėl pasišalinau ir nuėjau į savo kambarį,bet ne tai svarbiausia.Kažkokios mergos pradėjo spardyti mūsų duris ir kambariokė apkaltino vienas panas ir vos muštynių nebuvo,bet toks L pradėjo rėkti,kad pagaliau mušis panos,bet viskas baigėsi gerai.
Tai pat ištryniau L numeri,A pageidavimu,bet jis to nežino,o L pyksta nes aš su juo mažai bendrauju ir dar sakė,kad esu pykta,nesuprantu visi sako,kad pykta nors taip nebūna.
Išvis mane kankina meilė ir žmonės kas turite vaistų nuo jos?

♥our lips must always be sealed

04:49

2010 m. lapkričio 7 d., sekmadienis

P.S.I HATE LOVE

♥our lips must always be sealed

08:37