
2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis
-Jeigu tik būčiau žinojas,kad ji turi tokia seserį,-jis žiūrėjo į mane,o man vis labiau kilo piktis ir noras surėkti.Norėjau kuo greičiau dingti iš čia ir save keikti visą kelia,kad pasidaviau įkalbėjimams važiuoti pasilinksminti.
-Jei tu būtum žinojes,tai būtum greičiau mires nei mane gavęs,-išsilaisvinau ir greitu žingsniu nuėjau į kiemą.
Ką jis sau galvoja taip sakydamas?Juk žinau,kad jam tik rūpėjo mano sesuo,žinoma ji graži,protinga ir turi tai ko turbūt aš neturėsiu,bet argi dėl to turėčiau griaužtis.Kiekvienas savyje turi trukūmu,pats didžiausias sesers trukūmas buvo tas,kad ji nemokėjo atleisti,nemokėjo paguosti ar patarti.Niekada iš jos negirdėjau malonaus žodžio,nikada negavau apkabinimo ar tiesiog patarimo kaip elgtis tuo momentu kai mane įskaudina ar įžeide.
Atsisėdau ant žolės,netoli namų iš kuriu sklindo tranki muzika ir žmonių balsai.Taip bučiau sedėjusi visa laika jei būtų prie manęs nepriėje kiti.
-Žinai ši vieta turi kažką savito ir nepatirto,-šalia manęs atsisėdo Bill.
-Kodėl tu ne su visais?,-pažvelgiau į ji.
-Nes tai per daug lėkšta,nesuprantu kam visa tai,kam Tom tai darė,-Tom padarė vakarėli?Na taip juk įteisino skyrybas,jis vėl vienišas ir jam reikia merginu,bet kodėl taip greitai rengti vakarėli?
-Jaučiu,kad šiandien bus paskaita kaip reikai susirasti normalų vyrą,-prunkštelėjau prisiminus kaip sesuo turėjo reaguoti į visa šitai ir kaip tėvai man draus su jais matytis.
-Manai,kad dėl to bus kažkas?
-Ne tik bus,bet taip jau yra,-išgirdau kaip man skambina ir pasiėmusi iš delninukes telefoną,atsiliepaiu.
-Kas yra?,-atsiliepiau.
-Kad būtum namuose už keliu minučiu kitaip,-nervinosi mama.
-Kitaip,kas?Uždarysi,laikysi narvelyje ar išmesi iš namų?,-pyktai pasakiau.
-Jei tai nebūtų skubu tau net neskambinčiau,-šie žodžiai įsirežė gyliai.Žinau,kad su mama puikiai nesutareme,bet kai ji norėjo pasikalbėti su tėčiu maniau,kad kažkas pasikeitė,o dabar vėl viskas kaip buvo.
-Jie tai dėl sesers,tai tegul ji eina ten kur aš neinu,man vienodai jos norai,nuomonė ra įgeidžiai,degul dingsta man iš akių jinai,-nespėjus mamai ką nors pasakyti padėjau rageli ir išjungiau telefoną,kad niekas daugiau neskambintu.
-Atleisk,bet kartais mane jinai nervina,-atsidusau ir prisiglaudžiau prie jo,o jis nieko nepasakė.
*****************************
Kažką sumasčiau parašyti,bet nebemoku normaliai rašyti ir tai nervina ir dar jei bus klaidu nekaltinkit esu pavargus ir nespėju nieko padaryti.
♥our lips must always be sealed
08:10