
2010 m. spalio 5 d., antradienis
Dienos begalo greitai bėga ir mane tai labai nervina.Kiekviena sekunde užpildyta kažkuo.Tas kažkas tai namai,draugai,mokykla,kavo ar arbatos puodelis,knyga,muzika ir daug kytų dalykų kurie mane atgaivina po sunkios dienos ir kurių laukiu kai ateina savaitgalis.
Kartais pagalvoju,kad rimtai pasikeičiau,nes ta ką dabar sakau,mokykloje,mieste ar prie draugų ankščiau nebučiau net išdrysus pasakyti,viso to pasekmė yra ta,kad nebeleidžiu lipti žmonėms man ant galvos.Aš ne ta kuri tylės kai į ja mėto popieriukus,kai tyčiojasi iš jos ir draugų.Mokykla turi dvi puses viena gera kita bloga,bet taip būna visur ir nieko čia nepakeisi.Ankščiau ar vėliau rasi savo vieta kurioje turi būti ir būsi iki tol kol pasensi,o kai pasensi vėl virsi mažu vaiku.
************************************
Šiuo metu esu apsigaubusi šiltu pledu,rankos liečia karštą arbatos puodelį,o nemalonia tylka užpildo Noise dainos akordai ir Bill balsas.Tai vienintelis dalykas,kuris dar nepasitraukė nuo manęs ir nėra išbrauktas iš mano gan mielo gyvenimo.
Kalbant apie tą gyvenima tai aš jo jau nebesuprantu.Vakar skambino pusseserė ir prašnekėjome abi tris valandas,o po to netikėtai pasakmbino buvęs vaikinas ir
su juo dar ilgiau prašnekėjau,bet po to ašaros riedėjo skruostais.Vis dar žinau,kad bus gerai ir jis griš tuoj,bet mano principai neleidžia pasakyti,kad galime pradėti viską iš naujo.
Kažkada minėjau,o gal ne,kad klaiokas mane buvo įsižiūrėjas,bet vakar su juo pakalbėjau ir šiandien jis kaip niekur nieko lenda jau prie kitos ir bando ją kabinti,lyg būtų laukęs mano neigiamo atsakymo
Na,o kiti dalykai pas mane kaip seniau tik turėčiau greitu metu persikraustyti į bendrabuti ir pradėti savarankiškai gyventi.
♥our lips must always be sealed
06:04