-O žvirbliai skraido?,-rimtai į mane pažėjo.
-Ne,žinok jie vaikšto kaip žmones ir dar vaidenasi,-nusijuokiau ir nulipau nuo lovos.
-Tikrai?,-susidomėjo.
-Mažas vaikas,-prunkštelėjau ir paėmusi kavos puodelį padaviau jam.
-O kava į lova,-nusijuokiau nuo jo gyvibingumo.
Laikas tiksėjo ir artėjo ta valanda,kai man reikės išvažiuoti namo,o jam atgal į savo pasaulį.Gal taip ir geriau juk niekada nebus taip kaip tu nori.Viskas vistiek turi kažkada baigtis.Amžinos meilės nėra,tai neįmanoma.Tai tik burbulas.Meilė kaip burbulas.Palieti reikiama vieta ir ji susprogsta kaip burbulas atsitrenkias į žeme.
Kiekviena minute primena,kad laikas nestovi.Jis lekia ir nepalauks,tu jo nesustabdysi.
-Tu dar neatsikėles?,-įvirto Tom į mūsų kambarį.
-O tu matau jau pasilinksminai,-suprunkščiau.
-Ko tu čia pusnuogis vaikštai?,-ramiai paklausė Bill,kartais man atrodo,kad jam lėtas mąstymas.
-Tavo draugė mane aplaistė,-pažėjau pyktai į jį,o jis tik nusivaipė.
-Tu pirma išmok gerti kava,nes vis apsilaistai,gal tau seilinuka reikės paskolinti?Žinai dar mano liko,-nusijuokiau.
-Jam pavadėlio reikia,kaip šuniukui kokiam,pririši ir nepabėgs,-Bill ir juokėsi,o Tom stovėjo susiraukęs.
-Juokites juokites,bet aš irgi iš jūsų pasijuoksiu,-jis apsisuko,-ai beje tu dramblį kelkis iš lovos mums metas važiuoti,-užtrenkė duris.
-Dramblys?,-juokiausi ir niekaip negalėjau nustoti.
-Tu čia nesijuok,jis tai žyrafa,bet turėjo ir kitų pravardžiu,saugumo sumetimais tas pravardes panaikinau,-jis atsikėle ir apsimove kelnias.
-Jau įsivaizduoju jo pravardes,-tai pat atsistojau ir priėjau prie jo,-jau išvyksi?,-atsitojau prieš jį.
-Dar pasimatysim,-pabučiavo ir užsivilko maike.
-Tikiuosi,-sumurmėjau ir abu nusileidom laiptais žemyn.
-Sumušiai rekorda,-šaukė Tom.
-Tuoj tave sumušiu,-sumurmėjo Bill,bet visi išgirdo ir pradėjo juoktis.
-Nemokamos muštynes,-sušaukiau ir visi dar labiau pradėjo juoktis.
-Gerai baigiam,-surimtėjo dėde,-jus galit pasilikti,-parodė į mus,-o jus staigiai namo,o po to į studija,-Bill suinkštė.
-Dar susitiksim,aš dirbu tenai kartais,-jis apkabino,o aš nusišypsojau.
Po keliu akimirku jie jau sedėjo automobilyje ir išvažiavo iš kiemo.Nutipenau į virtuve ir sumaniau iškepti pyragą.
-Ei tu,kuris sėdi ant sofos,keli savo minkštąją ir leki pas mane,-sušukau.
-Tu mane vis vaikai ir vaikai,-atėjo ir išsidrebė ant kedės.
-Tau čia ne poilsio kambarys,imi didelį indą ir eini prie manęs,-tingiai atsistojo ir paėmes inda,atsivilko.
-Tik nesakyk,kad gaminsi ką nors,prašau,-sucypė.
-Kas tau yra?,-pažėjau į ji.
-Kai tu visą laiką gamini aš ragauju ir man būna per daug skanu,-aš nusijuokiau.
-Kvailiuk tu man padėsi,o gaminsiu ne mums,o dedei,juk reikia jį palepint,-tas atsiduso.
-Sutarta,aš tau padėsiu,bet neragausiu,-pasiėme miltus ir abu pradėjome gaminti.
Maišėm tešla,bet abu buvom tokie purvini,tiksliau aplipe miltais.Mes lyg maži vaikai,gamindami pradėdame žaisti ir galo nėra,bet pagaminame tai ką norime.Pagaliau viską padare,įdėjme į orkaite pyraga ir laukeme kol jis iškeps.
-Klausau,-atsiliepiau.
-Atsiprašau turbūt ne ten pataikiau,-išgirdau Amy balsa.
-Ei,Amy,čia brajano sesuo,-nusijuokiau.
-Atsiprašau,pagalvojau,kad kita mergina,balsas pasikeites,-laikiausi,kad nesucypčiau,nes brolis kuteno.
-Tai turbūt dėl to,kad brolis man kiša į burna pyraga,o aš nespėju suvalgyti,-Amy nusijuokė.
-Tai va pasakyk jam,kad rytoj vakarėlis,ateikit abu,-ji surimtėjo.
-Žinoma,ateisim,iki pasimatymo,-nusišypsojau ir ji padėjo rageli.
-Durne man juk skambino,-kuteno mane.
-Užtat aš protinga,nes atsiliepiau,-nusijuokiau,-beje rytoj vakarėlis,eisim kartu,-jis suprunkšte,o aš užlipau laiptais į viršu.Rytoj prasidės linksmybės.
♥our lips must always be sealed
02:35
Baigti gerai 12 klasę
2010 m. rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis