2010 m. liepos 30 d., penktadienis
Stebėdama kiekvieną judesi,tu gali suprasti ką žmogus iš tikro apie tave mano ir ką jis galvoja.Kiekvienas judesys išduoda jausmus,kad ir kaip giliai jie yra paslepti.Jausmų neįmanoma nuslėpti,o ypač panaikinti.Mes tokie jog mums reikia meiles,apkabinimų,gražių žodžiu ir romantikos.
Kiekvienas kvapas kvepia vis kitaip.Kai myli viskas tau kvepia saldžiai arba gaiviai.Kai tu liūdi viskas tau tampa vienoda ir visi daiktai kurie skleidžia kvapus tau neberūpi.Tau rūpi tik pati tu.Būtų naivu galvoti,kad niekada nesurūpiniai savimi,ne išvaizda,bet jausmais.Juk kiekvienas žmogus rūpinasi jausmais ir bando juos sutvardyti arba paskleisti juos į aplinką ir taip suteikti kitiems žmonėms laimės.
Laikrodžio rodyklėms mušant paskutines šios dienos sekundes,susimąsčiau apie save.Apie savo jausmus ir kvapus.Apie daiktus kurie nuo mažumes supa mane.Ar jus kada pasidomėjote ką kiekvienas daiktas reiškia?Juk turėdamas maža dežute tu sutalpini ten puse savo nugyvento gyvenimo,ji tarsi knyga,kuri pradėta rašyti nuo tada kai tu gimei.Arba žaislai tavo kambaryje,bent nutuoki kokia reikšme jie turi?Jei taip,tu esi laimingas žmogus,jei ne tau reikia dar mokytis pažinti savus žmones
ir aplinka.Kiekviename yra tam tikri jausmai ir vaizdai,kurie yra slepemi gyliai širdyje ir tik sustojus tu tuos jausmus sugebi iškelti į viešuma,padaryti žmogų pati laimingiusia ir tikėtis,kad tas žmogus atsiligins tuo pačiu ir tau.
Keleta kartu sumirksėjau savo mažomis blakstienomis ir numetusi nuo savęs užklotą,priėjau prie balkono durų.Kažkada čia sedėjau ir mąsčiau apie savo ateiti,kažkada sedėjau susisupusi į šilta pleda ir žiūrėjau į krentančias žvaigždes.Niekas nežino kas dedasi manyje,o galbūt aš ir nenoriu sužinoti kas yra mano viduje,nenoriu atsiverti vienam žmogui.Noriu klykti visam pasauliui kaip man gerai ir kaip dievinu visus mane supančius žmones.Norėčiau pribėgti prie visų ir stipriai pakabinti,tarsi tai būtų mūsų paskutinis susitikimas ir taip kiekvieną kartą.
Atsisėdau ant žemes ir pažvelgiau į dangų.Galbūt kažkas mane teis už padarytus mano veiksmus šiandiena,galbūt kai kam nuo dabar būsiu visas pasulis,o galbūt ryte atsikėlusi neberasiu šalia savęs jo.Gal tai tik sapnas,kuris išnyks vos man atsibudus,o galbūt tai tikra tik aš to nenoriu pripažinti.Nukritusi žvaigždė primine man vaikyste kai per kiekvieną gimtadieni jos krisdavo.Sugalvojusi nora lėtai atsistojau ir užtraukiau rausvas užuolaidas.Pažvelgiau į žmogų kuris gulėjo mano lovoje.Galbūt bus dar viena banali meilės istorija užrašyta mano užrašuose,o gal nutapyta mano paveiksle,kuris išduos mano jausmus tau.Jausmus,kurie daro mane laiminga,kurie tikina,kad viskas bus gerai ir nereikia jaudintis dėl ateities,nes dabartis geriausias laikas išreikšti savo jausmus.
Prisiglaudžiau prie jo kūno ir jis nežimiai suvirpėjo išduodamas,kad jam yra šaltą.Nenorėdama jo prikelti pasitraukiau truputėli ir užmerkiau akis.
-Kiekvienas sugeba mylėti,-tarsi perskaites mano mintis jis prabilo.
-Kiekvienas,bet tik ne aš,-pasisukau į ji.Norite žinoti,kaip jaučiasi žmogus kuris myli ar yra įsimylėjas?Paklausk kito žmogaus,kuris tai buvo patyres,jis viską pasakos su užsidegimu,tarsi viskas dar vyktu ir nebūtų pasibaige.
-Tu moki daug daugiau,-prisiglaudė šalia manęs ir pabučiavo.
-Tai skamba gan įžuliai,-nusijuokiau ir dar kartą ji pabučiavau.Tai tarsi pasaką,kurioje pelenė įsimyli princa ir princas po kurio laiko suranda ją.Aš nesu pelenė,žinant mano tėvų padėti visuomenėje,bet ir nesu ta kuri kenktu žmonėms kai myli.
-Jie taip elgčiausi kaskart kai pamatyčiau merginą,-jis užtilo ir pažvelgė su šypsena veide į mane.
-Tai tu būtum kaip tavi brolis,-nusijuokiau.
Pasaka,kuri galėtu nesibaigti išaušus dar vienam rytui.Dar vienam rytui,kuris bus nuostabesnis už kitus rytus.Netvirtais žingsiais žengsiu į auštantį rytą,bet žinosiu,kad mane laikys žmogus,kuriam nerupi kaip aš elgiuosi.
♥our lips must always be sealed
08:16
Baigti gerai 12 klasę