Va kas būna kai skirma neturi ką veikti ir laukia puskiu :D
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Rankos slydo mėlynos suknelės paviršiumi,kuri dailiai atrodė ant merginos kūno.Rankos pirštai palietė užtrauktuką ir ji užsegė.Nusišypsojusi savo atspindžiui veidrodį ji pasiėmė nuo staliuko rausvą lūpų blizgesį ir švelniai užtepiau jį ant savo lūpų.Įsisegė didelius auksinius auskarus į ausis ir pasiėmusi plaukų sagę,plaukus susegė ir kelis kartus apsisuko stebėdama savo kūną veidrodyje.
-Melė,tu jau pasiruošusi?,-tyliai pravėrė mano rusvas durs ir pasiteiravo mama.
-Tuoj būsiu,-šaltai atsakiau ir pasiėmusi juodą delninukę,užtrenkiau savo kambario duris.Mane visi vadina Mele,nors tikrasis mano vardas yra Melani,draugai sugalvojo mano vardo trumpinį ir taip visi pradėjo mane vadinti.
-Pagaliau matau tave su suknelę,jau galvojau,kad vėl būsi su kelnėmis,-pasišaipė mano broliukas,kuris ir pats buvo apsirengęs taip kaip jam nebūdingą.Juodos kostiuminės kelnės ir balti marškiniai,kurių viršutinės sagos buvo atsegtos,juodas laikrodis puikavosi ant jo rankos.Kairioj rankoj jis laikė automobilio raktelius,o kitoje buvo juodas švarkas.
-O ir pats apsirengęs neįprastai,taigi nesišaipyk,-praėjau pro jį.Priversti mano brolį apsirengti kostiumą tai tas pats kas iš manęs padaryti baleriną.Visa šita nesąmone užvirė dėl mūsų vyresnės sesers.Šiandien juk jos vestuvės nepadarykite jei gėdos,taip kalbėjo rytą mūsų mama.
-Na gi nemiegok,o eik,-stumtelėjo mane Brajanas,o aš tuo tarpu atėmiau iš jo mašinos raktelius.
-Dar kartas ir aš visus vešiu,-atidaviau jam atgal mašinos raktelius.
Mes nebuvome ta tipinė šeima,kurios tėvai mylėjo savo vaikus.Taip mano tėvai mylėjo mūsų vyresnę seserį,bet mums rodė neapykantą ir galiu pasakyti gan didžiulę.Aš ir Brajanas esame dvyniai,skirtingi išvaizdą,bet vienodi vidumi.Atkreipdami savo tėvų dėmėsi mes lankėm įvairiausius būrelius,mokėmės tik geriausiais pažymiais,dalyvaudavome tarptautiniuose konkursuose,bet tėvai vietoj pagyrimo,tik peikdavo.Nuo to laiko kai pradėjau lankyti dailes mokyklą,pieštuko iš savo rankų nepaleidžiu.Piešiu viską nuo mažiausiu gėlių,dangaus ar paukščiu iki žmonių jų emocijų,pastatų.Brolis pasirinko lankyti muzikos mokyklą ir nuo to laiko savo kambaryje laiko būgnus ir jais groja labai gerai.
Mūsų sesuo pradėjo dirbti tėvų kompanijoje,tiksliau dirbti ten kur mama vadovavo,ji buvo reklaminis makiažo veidas,buvo nuostabi išvaizdą,bet tuščia išorę,užtat tėvai ją labai dievino,net virš mūsų židinio kabo jos ir tėvų paveikslas,tarsi tik jį gyventų čia,o mes būtume pašaliniai asmenys.
-Sakė,jok bus kažkokie sesers pažįstami,kurie yra garsūs,-prabilo Brajanas kai išlipome iš mašinos.
-Ji tik ir pažįsta žymius žmonės kitokie jai neįdomus,juk ir dabar išteka už kažkokios grupės gitaristo argi nekvaila?,-nusijuokėm abu ir prie mūsų prisistatė padavėjas bei pasiūlė mums taurė šampano.
-Nesuprantu,kodėl būtent kažkokiam lauke rengiamos jų vestuvės?Negi negalėjo tuoktis normalioje bažnyčioje?,-gurkštelėjo šampano ir pradėjo dairytis.
-Juk ji paprašo ir tėveliai padaro,o ji norėjo vestuvių kuo toliau nuo miesto,-padėjau šampano stikline ant stalo prie kurio abu su broliu atsisėdome.
Buvome tolokai nuo miesto šurmulio.Kažkur pievoje buvo pastatytos kelios baltos palapinės,o žmonių nebuvo tiek jau daug,dauguma man dar nematyti asmenys.Stalai buvo padengti kreminės spalvos staltiesėms ir ant stalų buvo pastatytos vazos su baltomis lelijomis,jos mano mėgstamiausios.
-Žiūrėk ir dabar pasakyk ten pana ar bernas?,-pasilenkęs man į ausį sušnabždėjo.
-Galiu tvirtai teigti,kad vaikinas,-ramiai atsakiau ir stebėjau jį.
-Aš tai nepasakyčiau,-atsirėmė į kedės atlošą,kurios irgi buvo puoštos kreminės spalvos užtiesalais.
-Atsimeni kaip vaikystėj aš buvau tave išdažius?,-nusijuokiau.
-Ir tada visi galvojo,kad aš pana,-prunkštelėjo.
-Bet užtat taip linksmą buvo,-gurkštelėjau vandens,kuris buvo supiltas į stiklines.
-Viskas čia taip tobulą,-prisėdo prie mūsų tėvai.
-Prasideda,-sušnabždėjo Brajanas,o aš šyptelėjau.
-Pagaliau jūsų sesuo išteka,-džiaugėsi mama.
-Už kažkokio turtingo berno,kuris turės apmokėti visas jos sąskaitas,-sumurmėjo brolis,bet tėtis ko gero išgirdo.
-Ji turės tvirtą petį,-pasipūtimas atsispindėjo jo balse.
-Imti iš jo pinigus,o pačiai nieko neveikti yra puiku?,-atsitiesiau.
-Ji jau dirbo kol jus nuobodžiavot,-pyktelėjo tėtis.
-O taip mes darėm viską,kad tik jums patikt,o jus tai vadinat nuobodžiavimu?,-pakilau.
-Atsisėsk ir nedaryk gėdos,-supyko mama.
-Susikiškit savo suknistą išdidumą,-nuėjau į šalį.
-Melė,palauk,-sugriebė už rankos brolis.
-Ko tu dar nori?,-pyktelėjau.
-Tiesiog puikiai pašnekėjai,iškart visi į mus atsisuko,-nusijuokė.
-Reikėjo garsiau surėkt,tada visi būtų atsisukę,-priėjome prie stalo ant kurio buvo pastatytos šampano taurės.Paėmiau viena į rankas ir šalia manęs atsistojo tas pats vaikinas,kurio išvaizdą aptarinėjome su broliu.
♥our lips must always be sealed
09:08
Baigti gerai 12 klasę
2010 m. birželio 29 d., antradienis