|
Love is our Resistance ♥
They'll keep us apart, they won't stop breaking us down
|

The name is Skirmante. Aš myliu save,taip,save,nes niekas daugiau tavęs taip nemylės kaip tu pati.Esi iš Lietuvos,o gyvenu viename iš penkių didžiausių miestų.nemėgstu jo,bet tai nesvarbu.Augu su užsispirimu ir nekantraudama kopių link savo tikslų siekimo.Kiekvieną kartą kai nenusiseka,aš atsisuku ir nusišypsau,kad mano priešai man pavydėtų jėgų ir troškimo.
Baigti gerai 12 klasę
Gauti darbą
Kinas:Pažiūrėti Greiti ir įsiute 5 bei teletabius ;D
Sudalyvauti klasės vakarėlyje
PaskaitytiDaug daug knygų iš mokyklos ir nemokyklos sąrašo.
Nuvykti į Kauną
Gauti daug gerų pažymių
būti linksmai
Įsimylėti
Layout Designer:
♥chocodiiction-lovesxoxo*
Others:
♥ ♥ ♥
2010 m. vasario 28 d., sekmadienis

Aš tik norėjau,kad tu būtum mano draugė,bet pasirodo aš buvau per kvaila.Nemačiau,nepastebėjau jog tau aš nei kiek nerūpiu ir jaučiu buvau pajuokų objektas.Patikėk aš nesu kvaila ar durna tavo pasakymu "tu durnesnė nei aš maniau".Patikėk aš esu daug protingesnė už tave.Žinai kodėl?Todėl,kad aš nelendu į šikna kitiems jog pritapčiau.Nebūnu angelas prie kitų,o pasakau tiesą.Tavo manimu aš esu kvaila.Tu galvok ką nori,bet niekada nepralenksi manęs.Tau niekas nerūpi tik tu pati ir tavo sumauta fantazija.Sakai man suaugti,tai po galais grįž pati iš savo to suknisto pasaulėlio.Man neįdomi tu kaip ir aš tau.Argi ne sumauta ironija?Tu stengiesi dėl kažkokios kvailos draugės,o ji tau atsuka nugarą ir dar išvadina durna.Man liūdna ne dėl savęs,o dėl tavęs.Tu pati nesuvoki kur tu lendi.Taip,man liūdna,bet viskas baigta.Pasitikėjau žmonėmis,o pasirodo negalima jais nei velnio pasitikėti.Turiu draugų,bet kam jie jei tave išduoda ir palieka išvadine kale.Jus man nereikalingi.Man nereikalngi tokie kaip tu.Tokios durnos ir nemastančios kaip tu.Nenusileisiu daugiau tau ir gali griaužtis už pasakytus žodžius,bet man bus vienodai.Tu pati esi kvaila.
2010 m. vasario 23 d., antradienis
Keiner mehr da der mich wirklich kennt
Meine welt bricht grad' zusammen
Und es läuft'n happy-end
Um dich weinen soll ich nicht
Ich weiß unsterblich sind wir nicht
Aber du hast mal gesagt
Wenn nichts mehr geht
Werd' ich ein engel sein - Für dich allein
Und dir in jeder dunklen nacht erschein'
Und dann fliegen wir weit weg von hier
Wir werden uns nie mehr verlier'n
Bis du mir das erste mal erscheinst
Stell' ich mir vor dass du von oben
Mit den wolken für mich weinst
Ich wart unendlich lang auf dich
Doch so unendlich ist es nicht
Denn du hast mal gesagt
Wenn nichts mehr geht
Werd' ich ein engel sein - Für dich allein
Und dir in jeder dunklen nacht erschein'
Und dann fliegen wir weit weg von hier
Wir werden uns nie mehr verlier'n
Nie mehr verlier'n
Wenn nichts mehr geht
Denk nur an mich und du siehst den engel der neben fliegt
Denk nur an mich und du siehst den engel der neben dir fliegt
Wenn nichts mehr geht
Werd' ich ein engel sein - Für dich allein
Und dir in jeder dunklen nacht erschein'
Und dann fliegen wir weit weg von hier
Wir werden uns nie mehr verlier'n
Wenn nichts mehr, wenn nichts mehr geht
Wenn nichts mehr, wenn nichts mehr geht
A freak of nature
Stuck in reality
I don't fit the picture
I'm not what you want me to be
Sorry
Under the radar
Out of the system
Caught in the spotlight
That's my existence
You want me to change but all I feel is
Strange
Strange
In your perfect world so
Strange
Strange
I feel so absurd in this life
Don't come closer in my arms forever you'll be
Strange
Strange
You want to fix me
Push me
Into your fantasy
You try to give me
Sell me
A new personality
You try to lift me
I don't get better
What's making you happy
Is making me sadder
In your golden cage all I feel is
Strange
Strange
In your perfect world so
Strange
Strange
I feel so absurd in this life
Don't come closer in my arms forever you'll be
Strange
Strange
Like me
Strange
When you touch me
Strange
When you kill me
Strange
All I feel is
Strange
In my dreams too
Together we'll be
Strange
Strange
In a perfect world
Strange
I am so strange
Strange
I am so strange
Strange
Strange
In your perfect world so
Strange
Strange
I feel so absurd in this life
Don't come closer you'll die slowly,
In my arms forever you'll be
Strange
Strange
Like me
2010 m. vasario 22 d., pirmadienis
2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Meilė-kas tai?Ar tai geras dalykas?Ką meilė mums duodą?O gal ji tik atima?Gal ji yra pats skaudžiausias įvykis tavo gyvenime?Niekas to nežino....Tik patyrę meilę žmonės gali į tai atsakyti.Kas man yra meilė?Tai dalykas kuri reikia saugoti,kaip porceleninę lėlę,nes ji gali bent kada sudušti.Kuri tokia trapi kaip stiklas ir stipri,kaip deimantas.Meilė tai ne žaidimas kuriuo gali manipuliuoti.Tai ne laikina užgaida ar pirkinys kuri galima nusipirkti parduotuvėje.Meilė ateina netikėtai,tai pat ji ir išeina ir nežinai ką blogo padarei.
"Nesvarbu, ar ji serganti, ar blogai šiuo metu atrodo, tu vistiek ją matai kaip gražiausią merginą pasaulyje. Ir jei tu tikrai esi įsimylėjęs, tau nerūpi visos kitos merginos, kurios stovi eilėje dėl tavęs. Tu nenori kitos nakties su kita mergina. Tu nori tik jos."
Bill Kaulitz
Aš laukiu tikros merginos. Vis dar tikiu, kad kažkur yra ta vienintelė. Ta, kuri nusipelnys visko - mano bučinių, mano meilės, mano aistros, kurių niekas kitas negali gauti.(Bill Kaulitz)
On love and his ideal girl: I love it when a girl has a great look, nice nails and a beautiful skin. And then, especially, that they are positive and playful. I don't like one night stands. I truly believe in true love, a love that you only find once in a lifetime...if you have the chance. Because I think that many people never find it, which is very sad... I've already met girls, I've already fallen in love. I know what it's like to have a flash for someone and the butterflies on your belly, but I still haven't found love with a big L.(Bill Kaulitz)
Kai Beprotybė suskaičiavo iki 999 999, Meilė vis dar ieškojo, kur pasislėpti, bet visos vietos jau buvo užimtos.
-Milijonas!-pasakė Beprotybė ir pradėjo savo paieškas.
Ji iš karto surado Tingėjimą. Po to ji išgirdo, kai Tikėjimas ginčijosi su Dievu. Aistrą išdavė vulkano drebėjimas. Beprotybė pamatė, kur slepiasi Pavydas, ir iš karto suprato, kur slepiasi Triumfas. Egoizmo net neteko ieškoti, nes jis buvo pasislėpęs bičių avilyje ir pačios bitės jį iš ten išvarė. Pavargusi Beprotybė pamatė upelį, panoro atsigerti ir surado Grožį. O Abejonė sėdėjo prie tvoros ir niekaip negalėjo apsispręsti, kurioje tvoros pusėje jai pasislėpti.
Visi buvo surasti:Talentas - žalioje vešlioje žolėje, Nuobodumas - tamsioje uoloje, Melas - vaivorykštėje, bet iš tikrųjų jis buvo pasislėpęs vandenyno gelmėje. Tik Meilės niekaip negalėjo atrasti. Beprotybė jos ieškojo už kiekvieno medžio, kiekviename upelyje, kiekvieno kalno viršūnėje. Pagaliau nutarė paieškoti rožių krūme. Kai ji pajudino rožių krūmo šakas, ji išgirdo verksmą - rožių krūmo spygliai Meilei skaudžiai išdūrė akis.Beprotybė išsigando, nežinojo, ką toliau daryti, pati pradėjo verkti ir atsiprašinėti. Kad išpirktų savo kaltę, ji pažadėjo nuo šiol visada būti Meilės palydove. Nuo to laiko, kai pasaulyje pirmą kartą buvo žaidžiamos slėpynės, Meilė pasidarė akla ir Beprotybė ją visada vedžioja už rankos…
Kas iš tiesų yra meilė?Tik tai tu gali tai atsakyti,kai ją patirsi tu sužinosi kas ji yra.
2010 m. vasario 17 d., trečiadienis
2010 m. vasario 16 d., antradienis

-Nepalik manęs
-Bet tu mane tai palikai
-Prašau pabūk dar kelias minutes,tik kelias minutes
-Nepyk turiu eiti
-Ne,neik juk būkim tokie kokie buvom prieš...
-Prieš ką?Juk pats išėjai ir palikai mane,tu net neatsisveikinai.
-Bet prašau tu man reikalinga
-Bet aš tau juk nebuvau reikalinga
-Tu ne taip supratai
-Ne,aš viską supratau,mes nebūsim tokie kokie buvom,leisk man išeiti.
-Ne,prašau pasilik,neišeik
-Viskas baigėsi tada kai tu išėjai...
Ar gali kas nors būti skaudžiau kai tave palieka mylimas žmogus?Ar duotum jam antra šansą?Ar vėl patikėtum juo kaip ir ankščiau?Ar ji mylėtum tai pat?Tu juk nežinai,nes tau gal taip net nebuvo.Tikiuosi,kad jums taip ir net nebus.

Mes šypsomės,bet ar mūsų šypsenos tikros?Gal jos tik suvaidintos kaip ir mūsų jausmai.Viskas suvaidinta.Argi nejuokingą?Atrodo jog visas pasaulys užsidėjas kaukes ir moka jomis profesionaliai naudotis.Bet ar tu moki jomis naudotis?Aš nemoku.Jei moki pamokik ir mane,juk tai nieko nekainuoja.Aš nenoriu jausti.Nenoriu kentėti,net nenoriu šypsoti.Noriu būti bejausmė.Robotas kuri galima užprogramuoti,kad jis mirtu.Mes juk užprogramuoti argi ne?Tu sakai ne?Tu meluoji.Juk mes visi mirštam.Visiems yra skirtas laikas,kada,kur ir kaip tu mirsi.O kaip tu norėtum mirti?Ar norėtum staigios,o gal skausmingos mirties?tai ptu rinksiesi staigia mirti,nes nenorėsi kentėti.Koks apsurdas rinktis mirti staigia mirtimi,juk ir taip mes visą gyvenima tik ir kenčiam.Patyčios,užgauliojimai,nekentimas,nustumimas,nepritapimas.Argi tas vaikas kaltas kuris nepritapo?Kuris neturiu to ką jus turit.Bet jis yra už jus pranašesnis.Nes jis turi jausmus.Jis nėra robotas.Jis supranta tave ,mane mus visus,bet jis nesuprantakas dedasi su visais.Kodėl visi tampa robotais ir nusigręžia nuo tu kuriems tikrai sunku.Kurie turi jausmus ir nori gyventi.Kurie mąsto kaip išgyventi šiandiena ir kaip bus rytoj.Jie džiaugiasi smulkmėnomis ir šypsosi taip lyg tai būtų paskutinis ju kartas kai galės nusišypsoti.
They see, they feel, believe
Just like we do
They're laughing, and crying
Wanna live here
Like me and you
Jie jaučia ta pati ką ir tu jauti.Jie juk mato taip pat kaip ir tu matai.Jie džiaugiasi viskuom ką turi,o mes sugebame tik skųstis ir verkšlenti kaip mums blogai.Jie verkia ir džiaugiasi,nes jie ne robotai jie turi jausmus.Jie myli kaip aš ir tu.Jie tai pat nori gyventi,kaip mes gyvename ir gal net pajausti ta pačia rutina,kuri jiems gali pasirodyti miela.
Lost and so alone
Born but never known
Left all on their own
Forgotten children
We'll never hear a name
They carry all the blame
Too young to break the chains
Forgotten children
Bet mes juos paliekame likimo valioje.Nustumeme į šali ir net nežiūrimę į jų puse.Juk jie nenusikaltėliai.Jie tokie patys kaip mes.Jie gyvena,kad įrodytu,kad yra geresni už jus.Jie gyvena tam,kad įsimylėtu ir niekada nepaliktu.Jie pamiršo mus kaip ir mes juos pamiršome.